7.3. Vanduo

7.3.1 Vandens tarša

Dėl didelio H2O molekulių poliškumo vanduo yra geras tirpiklis, jis reaguoja su daugeliu medžiagų, susidarant kitoms, vandenyje tirpioms medžiagoms. Ypač gerai vandenyje tirpsta daugelis druskų ir rūgščių (neorganinių ir organinių), kai kurios bazės (tirpieji hidroksidai, amoniakas NH3), įvairios organinė medžiagos (angliavandeniai, alkoholiai, aminai ir kt.). Dėl to vanduo linkęs labai lengvai „užsiteršti“. Augant temperatūrai daugelio skystųjų ir kietųjų medžiagų tirpumas H2O didėja, o dujų – mažėja, ir tai sukelia rimtas aplinkosaugos problemas. Kadangi vandens augmenija ir gyvūnija kvėpavimui naudoja vandenyje ištirpusį deguonį, todėl šiltuoju metų laiku sumažėjus vandenyje ištirpusio O2 koncentracijai, vandens augalai ir gyvūnai patiria deguonies trūkumą. Visa tai sustiprina vandens eutrofikacija. Eutrofikacija – vandens ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Eutrofikacija yra natūralus procesas, tačiau ją neretai paspartina žmonijos ūkinė veikla:

  • nesaikingas tręšimas, kai žemės ūkyje naudojamos trąšos (ypač nitratai NO3- ir fosfatai PO43-) išplaunamos iš dirvožemio patenka į vandens telkinius;
  • pramoninė oro tarša, kai į atmosferą išmetamos dujinės cheminės medžiagos (NOx, NH3), kurios kartu su krituliais sugrįžta į dirvožemį bei patenka į vandens telkinius;
  • tiesioginė vandens tarša, kai į vandens telkinius išleidžiamas nepakankamai išvalytos ar visai nevalytos buitinės, pramoninės ir žemės ūkio (pvz. gyvulių fermų) nuotekos. Iš buitinių nuotekų yra gan sudėtinga pašalinti su skalbimo priemonėmis į jas patenkančius tirpiuosius fosfatų PO43-.

Todėl siekiant mažinti eutrofikaciją, būtinas buitinių ir pramoninių nuotekų valymas (biocheminis ir cheminis), trąšų ir oro taršos kontrolė. Tačiau tirpiųjų fosfatų PO43- koncentracijos sumažinimas buitinėse nuotekose yra efektyvus tik naudojant mažiau fosfatų turinčias arba visai jų neturinčias skalbimo priemones.


https://www.treehugger.com/clean-technology/finally-detergent-industry-puts-voluntary-ban-on-phosphates-in-household-dishwasher-detergents.html
https://www.ecogreen.ca/about/environment/phosphate-free/

Pastaraisiais dešimtmečiais išaugus įvairių plastikų gamybai bei jų panaudojimui buityje (įvairios plastikinės pakuotės, indai, buteliai ir kt.) bei žmonijos ūkinėje veikloje (plėvelės, putplasčiai, virvės, žvejybos tinklai ir kt.), taip pat išaugo ir vandens telkinių tarša plastikų šiukšlėmis. Ši problema ypač pastebima milijardines populiacijas gyventojų turinčiose valstybėse (Indijoje, Kinijoje), bei mažiau ekonomiškai įsivysčiusiose šalyse, kur menkai rūpinamasi atliekų surinkimu, rūšiavimu ir perdirbimu. Plastikinės šiukšlės, patekusios į upes, plukdomos į jūras ir vandenynus. Skaičiuojama, kad kasmet į vandenynus patenka iki 8 milijonų tonų plastiko atliekų. Dėl to jau eilę metų stebimas vis didėjantis plastiko „šiukšlynas“ Ramiajame vandenyne. Bangų mūša dalį šių šiukšlių „sugražina“ į pakrantes.


https://phys.org/news/2018-03-pacific-plastic-dump-larger.html                 https://en.wikipedia.org/wiki/File:Litter_on_Singapore%27s_East_Coast_Park.jpg