7.1. Aplinka ir jos komponentai

Aplinka – tai gamtoje funkcionuojanti sistema, sudaryta iš tarpusavyje susijusių natūraliųjų arba gamtinių bei žmogaus sukurtų komponentų.

Natūralieji arba gamtiniai komponentai dar skirstomi į negyvuosius ir gyvuosius. Pagrindiniai negyvieji aplinkos komponentai yra oras (Žemę gaubiantis dujų sluoksnis – atmosfera), vanduo (Žemės hidrosferoje, o taip pat atmosferoje esantis vanduo) ir dirvožemis (viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis), o gyvieji – augalija ir gyvūnija (iš pastarosios kartais dar yra išskiriama žmonija).

Pagrindiniai žmogaus sukurti aplinkos komponentai yra įvairūs statiniai (gyvenamieji, visuomeniniai bei gamybiniai pastatai, paminklai) ir įrenginiai (keliai, elektros ir ryšių linijos, vandentiekio, nuotekų ir kt. sistemos) bei transporto priemonės (riedančios, plaukiančios, skrendančios).

Visi šie paminėti aplinkos komponentai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir vieni kitus betarpiškai veikia tiek fiziškai, tiek chemiškai. Ypač didelį poveikį visiems kitiems aplinkos komponentams daro žmonija, vykdydama savo ūkinę ir gamybinę veiklą bei tenkindama kitus savo poreikius. Tai pirmiausiai pasireiškia nuolatos augančiu gamtos išteklių naudojimu. Gamtos ištekliai skirstomi į:

  • Atsikuriančius arba biologinius, kurie atsikuria patys arba žmogui padedant;
  • Neatsikuriančius, kurių kiekis gamtoje yra ribotas, o jų atsikūrimo greitis, palyginus su naudojimo tempais, yra labai lėtas.

Augantis gamtos išteklių naudojimas didina žmonijos neigiamą poveikį aplinkai, kuris pirmiausiai pasireiškia aplinkos tarša. Aplinkos tarša – tai cheminių, fizinių bei biologinių teršalų, kurie neigiamai veikia žmoniją, kitus gyvuosius organizmus ir negyvuosius aplinkos komponentus bei keičia cheminius ir fizinius aplinkos parametrus, patekimas į aplinką. Paprasčiau tariant, aplinkos tarša yra dėl gamtos išteklių naudojimo susidariusių buitinių ir gamybinių atliekų bei cheminių teršalų patekimas į aplinką. Cheminiai teršalai – tai cheminės medžiagos, jų junginiai ir mišiniai, kurie viršijus tam tikrą koncentraciją bei poveikio trukmę, daro neigiamą įtaką žmonėms (jų sveikatai ir gyvybei), kitiems gyviems organizmams bei negyviems aplinkos komponentams.