3.2. Cheminių reakcijų skirstymas pagal medžiagų savybių pokyčius

3.2.2. Oksidacijos – redukcijos reakcijos

Reakcijos kurioms vykstant vienas elementas atiduoda elekronus, o kitas – prisijungia elektronus yra vadinamos oksidacijos – redukcijos reakcijomis.

Jungimosi, skilimo ir pavadavimo reakcijos gali būti priskiriamos prie oksidacijos – redukcijos reakcijų.

Oksidatorius – atomas, jonas ar molekulė, prisijungianti elektronus. Svarbiausi oksidatoriai:

1) vieninės medžiagos, kurių atomų elektrinis neigiamumas yra didelis. Tai ViA ir VIIA grupių elementai(Br2, O2, Cl2);

2) sudėtiniai anijonai, kurių elementas turi didžiausią ar didelį teigiamąjį oksidacijos laipsnį (MnO4, CrO42−,SO42-, ClO)

3) Katijonai, kurių oksidacijos laipsnis yra didelis arba didžiausias ( Fe3+, Sn4+, Pb4+)

4) Metalų peroksidai (BaO2, Na2O2, K2O2)

Reduktorius – atomas, jonas ar molekulė, atiduodanti elektronus. Svarbiausi reduktoriai yra:

1) elementai, kurių atomų elektrinis neigiamumas yra labai mažas ( IA ir IIA grupių elementai);

2) paprastieji anijonai ( Br-, S2-, Cl-);

3) sudėtiniai anijonai, kurių elementas turi nedidelį teigiamą oksidacijos laipsnį ( SO32-, NO2-; CrO2-);

4) katijonai, kurių oksidacijos laipsnis yra mažas ir gali padidėti ( Sn2+, Fe2+; Pb2+);

5) kai kurios medžiagos aukštoje temperatūroje (H2, C, CO)

Nustatant oksidatorius ir reduktorius galime taikyti žodį-akronimą OPERA:

O – oksidatorius

P – prisijungia

E – elektronus

R – reduktorius

A – atiduoda

Oksidacijos – redukcijos reakcijos lyginamos elektronų balanso metodu.