Teorinė medžiaga su pavyzdžiais
3.2. Cheminių reakcijų skirstymas pagal medžiagų savybių pokyčius
3.2.2. Oksidacijos – redukcijos reakcijos
Reakcijos kurioms vykstant vienas elementas atiduoda elekronus, o kitas – prisijungia elektronus yra vadinamos oksidacijos – redukcijos reakcijomis.
Jungimosi, skilimo ir pavadavimo reakcijos gali būti priskiriamos prie oksidacijos – redukcijos reakcijų.
Oksidatorius – atomas, jonas ar molekulė, prisijungianti elektronus. Svarbiausi oksidatoriai:
1) vieninės medžiagos, kurių atomų elektrinis neigiamumas yra didelis. Tai ViA ir VIIA grupių elementai(Br2, O2, Cl2);
2) sudėtiniai anijonai, kurių elementas turi didžiausią ar didelį teigiamąjį oksidacijos laipsnį (MnO4−, CrO42−,SO42-, ClO−)
3) Katijonai, kurių oksidacijos laipsnis yra didelis arba didžiausias ( Fe3+, Sn4+, Pb4+)
4) Metalų peroksidai (BaO2, Na2O2, K2O2)
Reduktorius – atomas, jonas ar molekulė, atiduodanti elektronus. Svarbiausi reduktoriai yra:
1) elementai, kurių atomų elektrinis neigiamumas yra labai mažas ( IA ir IIA grupių elementai);
2) paprastieji anijonai ( Br-, S2-, Cl-);
3) sudėtiniai anijonai, kurių elementas turi nedidelį teigiamą oksidacijos laipsnį ( SO32-, NO2-; CrO2-);
4) katijonai, kurių oksidacijos laipsnis yra mažas ir gali padidėti ( Sn2+, Fe2+; Pb2+);
5) kai kurios medžiagos aukštoje temperatūroje (H2, C, CO)
Nustatant oksidatorius ir reduktorius galime taikyti žodį-akronimą OPERA:
O – oksidatorius
P – prisijungia
E – elektronus
R – reduktorius
A – atiduoda
Oksidacijos – redukcijos reakcijos lyginamos elektronų balanso metodu.