2.2. Periodinis dėsnis ir periodinė elementų lentelė

2.2.3. Metalai, nemetalai ir pusmetaliai

Cheminiai elementai skirstomi į metalus, nemetalus ir pusmetalius.

Metalams būdinga aukšta lydymosi temperatūra, jie yra blizgus, kalūs, plastiški, laidūs elektrai ir šilumai. Visi metalai (išskyrus Hg, kuris yra skystas) kambario temperatūroje yra kieti. Chemiškai reaguodami metalai atiduoda elektronus ir virsta teigiamaisiais jonais (katijonais).

Nemetalai yra mažai laidūs elektrai ir šilumai, neblizgūs. Kambario temperatūroje nemetalai yra dujos (vandenilis, deguonis, azotas, floras, chloras), skysčiai (bromas) ar kietos medžiagos (anglis, jodas). Chemiškai reaguodami nemetalai prisijungia elektronus ir virsta neigiamaisiais jonais (anijonais).

Pusmetaliai – tai kristalinės medžiagos, pagal savitąjį elektroninį laidumą esančios tarp metalų ir puslaidininkių. Išvaizda pusmetaliai panašesni į metalus –tipiški pusmetaliai yra blizgūs. Jų cheminės savybės labiau panašios į nemetalų savybes.

Aktyviausi metalai yra kairiajame apatiniame periodinės lentelės kampe. Aktyvių metalų:

  • dideli atomai;
  • mažos jonizacijos energijos (lengvai atiduoda valentinius elektronus);
  • maži elektriniai neigiamumai.

 Aktyviausi nemetalai yra dešiniajame viršutiniame periodinės lentelės kampe. Aktyviausių nemetalų:

  • maži atomai;
  • didelės jonizacijos energijos (jie nelinkę atiduodi valentinių elektronų);
  • dideli elektriniai neigiamumai (sudarydami cheminius ryšius, elektronus patraukia į save).