Modulis 12: Teorinė dalis

Visos straipsnio dalys yra svarbios ir turi derėti tarpusavyje, tačiau skirtingų mokslų sričių ir krypčių mokslinio straipsnio struktūra ir rašymo procesas gali nežymiai skirtis. Vienuose žurnaluose straipsnio dalys sujungiamos, tarkim, rezultatai ir diskusijos pateikiamos vienu skyriumi. Kiti žurnalai reikalauja atskirti straipsnio dalis arba net pateikti jų papildomų, pvz., tarp įvado ir metodų dalies pateikiama literatūros apžvalga, atskirai pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Kai kurie žurnalai reikalauja sujungti metodų, rezultatų ir diskusijų dalis ir jas pakartoti atskirai kiekvienam pasikartojančiam tyrimui ar imčiai, o pabaigoje reikalauja pateikti apibendrinimus ir bendras išvadas. Gali skirtis ir straipsnio dalių pavadinimai, pvz., metodų dalis gali vadintis „Medžiagos ir metodai“ arba „Eksperimentai“. Taip pat gali būti pateikiama rekomendacijų dėl viso straipsnio ir atskirų jo dalių apimties, t. y. kiek žodžių (simbolių) teksto turėtų sudaryti konkrečias straipsnio dalis (Structuring and writing academic papers, 2016). Toliau apžvelgsime pagrindinius konkrečių mokslo sričių straipsnių ypatumus.

• Fizinių, technologijų ir biomedicinos mokslų straipsniuose literatūros analizei skiriama mažiau dėmesio. Šiuose straipsniuose dažnai nėra atskiro literatūros apžvalgos skyriaus. Pagrindiniai su tyrimu susiję šaltiniai pristatomi įvade ir (ar) diskusijų dalyje.
• Socialinių mokslų srities žurnalų straipsnių struktūrą dažniausiai sudaro šešios dalys: įvadas, literatūros apžvalga, metodologija, rezultatai, diskusija ir išvados. Socialinių mokslų straipsniuose didesnis dėmesys skiriamas literatūros apžvalgai, kuri parodo straipsnyje pristatomų tyrimų kontekstą, ir diskusijai, pristatančiai teorinį ir praktinį tyrimo rezultatų indėlį į esamą mokslo žinių bazę (Sun & Linton, 2014).
• Humanitarinių mokslų žurnaluose taip pat gali būti naudojama analogiška straipsnių struktūra kaip ir tiksliųjų ar socialinių mokslų, tačiau humanitarinių mokslų srityje labai paplitę esė pobūdžio moksliniai straipsniai, kurių „struktūra ir teksto kūrimo būdai gali būti gana individualūs ir neatitikti struktūrinių universalijų“ (Šinkūnienė, p. 74). Nepaisant struktūros laisvumo, straipsnyje turi būti įvardijamas ir atskleidžiamas idėjų, duomenų, interpretacijų ir kt. naujumas, pateikiama literatūros kritinė analizė, aptariama metodika ir tyrimo rezultatai, pateikiamos išvados ir apibendrinimai (Šinkūnienė, p. 75).

Įvairių mokslų srityse gali skirtis ir rekomendacijos bei tradicijos, kaip pradėti rašyti straipsnį. Rašant fizinių, technologijų ir biomedicinos mokslų straipsnius, rekomenduojama pradėti nuo duomenų pristatymo, nes taip yra lengviau ir efektyviau. Socialinių mokslų straipsniai dažnai pradedami nuo literatūros apžvalgos, toliau pristatomi metodai, rezultatai ir jų analizė, vėliau rašomos išvados, įvadas ir santrauka.