Modulis 10: Teorinė dalis

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija įgyvendinti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir pagal savo kompetenciją koordinuoti šių teisių apsaugą.

Autorių teisės Lietuvoje saugomos pagal tarptautines sutartis ir nacionalinius teisės aktus. Pagrindiniai autorių teises reglamentuojantys dokumentai yra Berno konvencija (1886 m.), kurią yra pasirašiusios dauguma pasaulio šalių, ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, priimtas 1999 m.

Pastaruoju metu, vystantis atvirosios prieigos judėjimui, vis daugiau mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų priima atvirosios politikos dokumentus, kurie įpareigoja mokslininkus užtikrinti atvirą prieigą prie mokslinių publikacijų. Pavyzdžiui, vykdant Europos Komisijos atvirosios prieigos reikalavimus dėl programos „Horizontas 2020“ finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų prieigos, nuo 2014 m. visi šios programos lėšomis finansuoti straipsniai turi būti viešai prieinami. Šis reikalavimas taikomas ir publikacijoms, parengtoms gavus Lietuvos mokslo tarybos finansavimą. Taip siekiama užtikrinti vartotojų interesą susipažinti su moksline produkcija, kurios kūrimas finansuojamas viešosiomis lėšomis. Plačiau apie atvirąją prieigą žr. modulyje Atviroji prieiga prie mokslo duomenų ir publikacijų.

Įvairių finansuojančių institucijų atvirosios politikos dokumentuose autoriai skatinami mokslinių publikacijų sutartyse su leidėjais išsaugoti autorių teisę skelbti galutinę mokslinės publikacijos versiją ir tyrimų duomenis institucinėse talpyklose, tačiau leidėjai vykdo skirtingą autorių teisių ir atvirosios prieigos politiką. Duomenų bazėje SHERPA RoMEO galima rasti informaciją apie daugumos leidėjų sąlygas dėl atvirosios prieigos: nurodoma, ar ir kurią publikacijos versiją autoriai gali kelti į talpyklą, pateikiami embargo laikotarpiai.

Embargo laikotarpis – tai laikotarpis nuo publikacijos paskelbimo (angl. published on-line) iki to laiko, kai leidėjas leidžia publikuotą tekstą skelbti talpykloje, asmeniniame interneto puslapyje ar kitaip suteikti prie jo atvirąją prieigą.

		Svarbu!
		Nepaisant leidėjų deklaruojamų sąlygų, publikacijų autoriams rekomenduojama tartis su leidėjais ir pasirašyti publikavimo sutarties su komerciniu leidėju priedą. Vienas tokio dokumento pavyzdžių – Europos Komisijos rekomenduojama atvirosios prieigos publikavimo sutartis (angl. Open Access Publishing Agreement) . Pasaulinė mokslinės komunikacijos pokyčius mokslininkų ir visuomenės naudai propaguojanti organizacija SPARC (angl. Scholarly Publishing and Academic Resources Coalition) taip pat yra parengusi tipinį priedą prie publikavimo sutarties – SPARC Author Addendum. Autoriai, pasirašydami sutartis su leidėjais, gali naudoti šiuos ir kitus dokumentus, kurie padeda išlaikyti teises laisvai disponuoti savo straipsniais.

Vis labiau populiarėjanti priemonė, padedanti suderinti autorių ir vartotojų interesus, yra Kūrybinių bendrijų licencijos, kurių taikymą taip pat skatina atvirąją prieigą palaikančios institucijos. Plačiau apie Kūrybinių bendrijų licencijas – kitame skyriuje.