Modulis 10: Teorinė dalis

Įvadas

Autorių teisės yra sudėtinga tema, nes efektyvi autorių teisių apsauga galima tik tada, kai, laikantis aiškios licencijavimo politikos, suderinami kūrinių autorių, leidėjų ir vartotojų interesai. Situaciją pastaruoju metu keičia ir elektroninės erdvės specifika bei atvirosios prieigos leidybos praktika.

Su autorių teisėmis susijusių problemų mokslininkams dažnai kyla dėl to, kad autoriai su leidėjais pasirašo tokias sutartis, kuriose leidėjams perleidžia visas ar dalį savo turtinių teisių ir dėl to praranda teisę laisvai disponuoti savo kūriniais. Viena šios problemos priežasčių yra ta, kad autoriai dažnai nėra linkę gilintis į sutarčių tekstus. Kita vertus, norint suprasti leidėjo pateiktos sutarties sąlygas, reikia turėti atitinkamų žinių.

		Ugdomi gebėjimai
		Išnagrinėję šio skyriaus medžiagą, susipažinsite su autorių turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, jų reikalavimais, Kūrybinių bendrijų (angl. Creative Commons, CC) licencijomis, gebėsite įvertinti su leidėjais pasirašomas savo mokslo kūrinių leidybos sutartis ir teisiškai bei etiškai naudoti kitų autorių kūrinius.

Autorių teisė dalytis kūriniais

• Intelektinė nuosavybė ir autorių teisės
• Autorių teisių apsauga ir atviroji prieiga

Intelektinė nuosavybė ir autorių teisės

Autorių teisės, kuriomis siekiama skatinti kūrybiškumą, remti mokslo ir meno pažangą, yra sudėtinė intelektinės nuosavybės dalis.

Intelektinė nuosavybė (angl. intellectual property) – nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2018).

Intelektinę nuosavybę sudaro šios dalys:

• autorių ir gretutinės teisės;
• pramoninė nuosavybė (patentai, prekių ženklai, pramoninis dizainas).

		Svarbu!
		Autorių teisės ginamos iš karto, kai sukuriamas originalus kūrinys (galioja formalumų netaikymo principas). Pramoninės nuosavybės teisės yra ginamos tik tada, kai jų objektas užregistruojamas patentų biure.

Plačiau apie autorių teisių saugomus ir nesaugomus kūrinius (objektus) ir apie tai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, žr. modulyje Autorių teisės, mokslinė etika ir plagiato prevencija.

Autorių teisės yra skirstomos į turtines ir neturtines.

Turtinės autorių teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (t. y. leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, vertimą, adaptavimą, platinimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, viešą paskelbimą ir t. t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos gali būti paveldimos pagal įstatymą ar testamentą (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2018).

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytos šios autorių turtinės teisės:

• atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;
• išleisti kūrinį;
• versti kūrinį;
• adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;
• platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;
• viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;
• viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;
• transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

		Svarbu!
		Autorių turtinių teisių apsaugos galiojimas yra terminuotas: visą autoriaus gyvenimą nuo kūrinio sukūrimo momento ir ne trumpiau nei 50 metų po autoriaus mirties. Lietuvoje autorių turtinių teisių apsaugos galiojimo terminas yra 70 metų po autoriaus mirties.

		Dėmesio!
		Būtent turtinės teisės yra svarbiausios pasirašant licencines sutartis su leidėjais, nes, neįsigilinus į sutarčių sąlygas, autoriui kyla pavojus perduoti kūrinio naudojimo išimtines teises leidėjui ir prarasti galimybę laisvai disponuoti savo kūriniais, kaip antai, kelti mokslinius straipsnius į talpyklas ar asmeninius tinklalapius, dalytis jais su studentais ar kolegomis.

Neturtinės autorių teisės – neekonominio pobūdžio teisės, kurios pripažįstamos tik pačiam autoriui – yra neperduodamos ir nepaveldimos – nes neatsiejamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t. y. jo vardu, garbe ir reputacija (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2018).

Taigi asmeninės neturtinės teisės priklauso tik autoriui ir negali būti perduotos kitiems asmenims. Jos saugomos neterminuotai ir autoriui suteikia:

1. teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);
2. teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);
3. teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę) (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnis).

Toliau 1 paveiksle pateikiami kūrinio autoriaus (-ių) teisių ženklinimo pavyzdžiai.

1 pav. Kūrinio autorių teisių ženklinimo pavyzdžiai

Autorių teisių apsauga ir atviroji prieiga

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija įgyvendinti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir pagal savo kompetenciją koordinuoti šių teisių apsaugą.

Autorių teisės Lietuvoje saugomos pagal tarptautines sutartis ir nacionalinius teisės aktus. Pagrindiniai autorių teises reglamentuojantys dokumentai yra Berno konvencija (1886 m.), kurią yra pasirašiusios dauguma pasaulio šalių, ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, priimtas 1999 m.

Pastaruoju metu, vystantis atvirosios prieigos judėjimui, vis daugiau mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų priima atvirosios politikos dokumentus, kurie įpareigoja mokslininkus užtikrinti atvirą prieigą prie mokslinių publikacijų. Pavyzdžiui, vykdant Europos Komisijos atvirosios prieigos reikalavimus dėl programos „Horizontas 2020“ finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų prieigos, nuo 2014 m. visi šios programos lėšomis finansuoti straipsniai turi būti viešai prieinami. Šis reikalavimas taikomas ir publikacijoms, parengtoms gavus Lietuvos mokslo tarybos finansavimą. Taip siekiama užtikrinti vartotojų interesą susipažinti su moksline produkcija, kurios kūrimas finansuojamas viešosiomis lėšomis. Plačiau apie atvirąją prieigą žr. modulyje Atviroji prieiga prie mokslo duomenų ir publikacijų.

Įvairių finansuojančių institucijų atvirosios politikos dokumentuose autoriai skatinami mokslinių publikacijų sutartyse su leidėjais išsaugoti autorių teisę skelbti galutinę mokslinės publikacijos versiją ir tyrimų duomenis institucinėse talpyklose, tačiau leidėjai vykdo skirtingą autorių teisių ir atvirosios prieigos politiką. Duomenų bazėje SHERPA RoMEO galima rasti informaciją apie daugumos leidėjų sąlygas dėl atvirosios prieigos: nurodoma, ar ir kurią publikacijos versiją autoriai gali kelti į talpyklą, pateikiami embargo laikotarpiai.

Embargo laikotarpis – tai laikotarpis nuo publikacijos paskelbimo (angl. published on-line) iki to laiko, kai leidėjas leidžia publikuotą tekstą skelbti talpykloje, asmeniniame interneto puslapyje ar kitaip suteikti prie jo atvirąją prieigą.

		Svarbu!
		Nepaisant leidėjų deklaruojamų sąlygų, publikacijų autoriams rekomenduojama tartis su leidėjais ir pasirašyti publikavimo sutarties su komerciniu leidėju priedą. Vienas tokio dokumento pavyzdžių – Europos Komisijos rekomenduojama atvirosios prieigos publikavimo sutartis (angl. Open Access Publishing Agreement) . Pasaulinė mokslinės komunikacijos pokyčius mokslininkų ir visuomenės naudai propaguojanti organizacija SPARC (angl. Scholarly Publishing and Academic Resources Coalition) taip pat yra parengusi tipinį priedą prie publikavimo sutarties – SPARC Author Addendum. Autoriai, pasirašydami sutartis su leidėjais, gali naudoti šiuos ir kitus dokumentus, kurie padeda išlaikyti teises laisvai disponuoti savo straipsniais.

Vis labiau populiarėjanti priemonė, padedanti suderinti autorių ir vartotojų interesus, yra Kūrybinių bendrijų licencijos, kurių taikymą taip pat skatina atvirąją prieigą palaikančios institucijos. Plačiau apie Kūrybinių bendrijų licencijas – kitame skyriuje.

Kūrybinių bendrijų licencijos

• Kūrybinių bendrijų licencijų sąlygos
• Kūrybinių bendrijų licencijų tipai

Kūrybinių bendrijų licencijų sąlygos

Kūrybinės bendrijos (angl. Creative Commons, CC) – tai 2001 m. JAV įkurta ne pelno siekianti organizacija, kuri pasiūlė Kūrybinių bendrijų licencijas (angl. Creative Commons Licences, toliau tekste – Kūrybinių bendrijų licencijos arba CC licencijos). Šios licencijos numato pakartotinio kūrinių naudojimo palengvinimą ir suderinamumą tarp autorių teisių paisymo ir interneto teikiamų galimybių vartotojams.

2 pav. Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) logotipas

Autoriai, formuodami Kūrybinių bendrijų licencijas savo kūriniams, suteikia vartotojams tam tikras savo intelektinės nuosavybės naudojimo teises, pvz., teisę platinti autorių teisių saugomą kūrinį neatsiklausus autoriaus. Šios teisės yra apibrėžiamos sąlygomis, kurias parenka patys autoriai. Pagrindinės sąlygos pateikiamos 1 lentelėje.

1 lentelė. Pagrindinės Kūrybinių bendrijų licencijų sąlygos ir jų simboliai

Jungiant šias 4 sąlygas, galima gauti 6 skirtingus Kūrybinių bendrijų licencijų tipus.

3 paveiksle pateikiamas simbolis, kuriuo ženklinami kūriniai be panaudos apribojimų. Jie priskiriami viešajai sričiai (angl. public domain) ir jiems taikoma vadinamoji CC0 licencija.

3 pav. CC0 licencijos simbolis: kūrinį galima naudoti be apribojimų

		Svarbu!
		Licencijos sąlygas reikia rinktis atidžiai. Paviešinus kūrinį su priskirta licencija, turinčia atitinkamų sąlygų rinkinį, netikslinga skelbti griežtesnių licencijos sąlygų. Atvirkštinis procesas – griežtesnes sąlygas keisti lankstesnėmis – yra logiškesnis, todėl autoriui abejojant dėl to, kuriuos panaudos apribojimus pasirinkti, siūloma rinktis griežtesnį derinį.

Kūrybinių bendrijų licencijų tipai

Pati lanksčiausia licencija (CC BY) leidžia kopijuoti, platinti, persiųsti, kurti išvestinį darbą, jei nurodomas tikrasis kūrinio autorius. Daugiausia apribojimų turi licencija, kuri leidžia kopijuoti, platinti, persiųsti darbą, nurodant tikrąjį autorių, tačiau neleidžia kurti išvestinio darbo ir naudoti komerciniais tikslais (CC BY-NC-ND). Visi licencijų tipai ir jų naudojimo nuostatos pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Kūrybinių bendrijų licencijų tipai

Kūrybinių bendrijų licencijų tipų simboliai	Kūrybinių bendrijų licencijų pavadinimai	Naudojimosi nuostatos
	Autorystė CC BY (angl. Attribution)	Licencija leidžia platinti, atnaujinti, tobulinti, kurti išvestinius kūrinius net komerciniais tikslais tol, kol nuopelnai priskiriami originalo autoriui. Tai švelniausias sąlygas siūlanti CC licencija.
	Autorystė + Analogiškas platinimas  CC BY-SA (angl. Share Alike)	Licencija leidžia atnaujinti, tobulinti, kurti išvestinius kūrinius net komerciniais tikslais tol, kol nuopelnai priskiriami originalo autoriui. Išvestinis kūrinys turi būti pažymimas analogiška licencija, kurią numato originalas.
	Autorystė + Išvestiniai kūriniai negalimi CC BY-ND (angl. Attribution  No Derivatives)	Licencija leidžia kūrinius naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais tol, kol neatliekama jokių pakeitimų ir nuopelnai priskiriami originalo autoriui. Licencija draudžia kurti išvestinius kūrinius.
	Autorystė + Nekomercinis platinimas  CC BY-NC (angl. Attribution  NonCommercial)	Licencija leidžia atnaujinti, tobulinti, kurti išvestinius kūrinius originalo pagrindu nekomerciniais tikslais. Nors išvestinių kūrinių autoriai turi nurodyti originalo autorių ir naudotis jo kūriniu nekomerciniais tikslais, jie neprivalo pažymėti išvestinių kūrinių analogiška licencija, kurią numato originalas.
	Autorystė + Nekomercinis platinimas + Analogiškas platinimas CC BY-NC-SA (angl. Attribution  NonCommercial Share Alike)	Licencija leidžia atnaujinti, tobulinti, parsisiųsti, kurti išvestinius kūrinius ar vertimus originalo pagrindu nekomerciniais tikslais tol, kol nuopelnai priskiriami originalo autoriui ir išvestiniai kūriniai žymimi analogiška licencija, kurią numato originalas. Kadangi išvestiniai kūriniai pažymimi analogiška licencija, kurią numato originalas, jie negali būti platinami komerciniais tikslais.
	Autorystė + Nekomercinis platinimas + Išvestiniai kūriniai negalimi  CC BY-NC-ND (angl. Attribution NonCommercial  No Derivatives)	Tai griežčiausias sąlygas numatanti CC licencija. Leidžiama tik platinti kūrinius. Dažnai ji vadinama nemokamos reklamos įrankiu, nes leidžia tik parsisiųsti ir pasidalyti kūriniais tol, kol minimas originalo autorius. Kurti išvestinius kūrinius ar naudoti originalus komerciniais tikslais draudžiama.

		Svarbu!
		Europos Komisija rekomenduoja suteikti kūriniams CC BY arba CC BY-SA licencijas, netaikant komercinio naudojimo apribojimų. Taip siekiama spartinti naujų mokslo žinių taikymą praktikoje.

Kūrybinių bendrijų licencijų suteikimo priemonės

Kūrybinių bendrijų licencijos formuojamos Creative Commons platformoje atsakant į klausimus ir pasirenkant tinkamas licencijos sąlygas arba savybes (žr. 4 pav.).

4 pav. Kūrybinių bendrijų licencijos formavimas

Kitame lange rodoma suformuota licencija su pasirinktų sąlygų simboliais ir licencijos pavadinimu (žr. 5 pav.).

5 pav. Pasirinktos licencijos pavadinimas

Toliau (šis žingsnis nėra privalomas) prašoma pateikti informaciją, kad būtų sugeneruoti kompiuterio nuskaitomi metaduomenys apie licencijuojamą darbą. Apačioje rodoma sugeneruota licencijos piktograma, ją reikia nukopijuoti ir pridėti prie kūrinio drauge su nuoroda į licencijos aprašymą.

2018 m., įgyvendinant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektą, iš dalies finansuotą Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos administruojamos Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos, buvo sukurta pasvetainė Skaitmeninio turinio ženklinimo žinynas ir įrankiai. Tai lietuviška interneto platforma, skirta kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų naudojimo teisėms identifikuoti ir ženklinti.

Apibendrinimas

Šiame modulyje susipažinote su autorių turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, jų reikalavimais, taip pat Kūrybinių bendrijų (Creative Commons, CC) licencijomis, jų sąlygomis ir tipais bei kūrinių panaudos būdais. Šio modulio medžiaga atkreipėme jūsų dėmesį į svarbą išlaikyti autorių teises ir kontroliuoti savo kūrinių naudojimą. Nepaisant nuolatinio laiko trūkumo, mokslininkai turėtų išsiaiškinti leidėjo taikomą autorių teisių politiką ir tolesnes kūrinių naudojimo galimybes. Akademinių bibliotekų darbuotojai visada pasirengę padėti autoriams, todėl, kilus klausimų, rekomenduojame kreiptis į juos.