Mokslinė etika ir akademinis sąžiningumas: institucijos, dokumentai ir principai

Mokslinė etika yra visos mokslinės veiklos pagrindas. Mokslinės etikos principai yra išdėstyti Europos mokslo akademijų federacijos ALLEA (angl. The European Federation of Academies of Sciences and Humanities) 2017 m. publikuotame Europos tyrėjų etikos kodekse (angl. The European Code of Conduct for Research Integrity). Jame apibrėžiama, kuo turi pasižymėti tinkamas mokslinis tiriamasis darbas (angl. good research practices):
  • tyrimo dizaino, metodologijos, analizuojamų šaltinių patikimumu;
  • sąžiningu tyrimo atlikimu ir nešališku jo rezultatų pristatymu;
  • pagarba kolegoms ir tyrimo dalyviams, visuomenei, kultūriniam paveldui ir aplinkai;
  • atsakomybe už savo tyrimą nuo jo planavimo iki sklaidos ir poveikio.

Europos tyrėjų etikos kodekse (2017) minimi ir trys tradiciškai didžiausiais laikomi mokslinės veiklos nusižengimai, pasireiškiantys pristatant mokslinių tyrimų rezultatus:
  • klastojimas (angl. fabrication) – išgalvotų tyrimo rezultatų pristatymas kaip tikrų;
  • falsifikavimas (angl. falsification) – manipuliavimas tyrimo medžiagomis, įranga, procesais ar nepagrįstas duomenų keitimas ar slėpimas;
  • plagiatas (angl. plagiarism) – kitų asmenų darbų ar idėjų naudojimas nenurodant šaltinio ir taip pažeidžiant autorių teises.

Europos tyrėjų etikos kodeksas (2017) teigia, kad šios nusižengimų formos yra laikomos ypač rimtomis, nes iškraipo visuomenei pristatomų tyrimų rezultatus.

Akademinė etika ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas yra vienas iš Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytų mokslo ir studijų principų. Šis įstatymas taip pat nustato, kad kiekviena mokslo ir studijų institucija privalo patvirtinti savo akademinės etikos kodeksą.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme taip pat nustatyti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus ir jo tarnybos įgaliojimai bei veiklos principai.

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba yra nacionalinė institucija, prižiūrinti akademinės etikos klausimus ir procedūras. Šios tarnybos parengtą Mokslininko etikos kodeksą 2012 m. patvirtino Lietuvos mokslų akademija. Tais pačiais metais pasirodė teisės aktas Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos principai, kurį patvirtino pagrindinė mokslinę veiklą finansuojanti nacionalinė institucija – Lietuvos mokslo taryba. Mokslinės veiklos etikos principų pažeidimus nagrinėja ir sprendimus priima Lietuvos mokslo tarybos Mokslinės veiklos etikos komisija.

Reaguodama į šalies akademinės bendruomenės aktualijas, Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) 2018 m. sudarė akademinio sąžiningumo ir etikos darbo grupę, kuri parengė publikavimo etikos gaires.