Modulis 9: Teorinė dalis

Įvadas

Svarbią mokslinės komunikacijos dalį sudaro kitų autorių idėjų, tyrimų rezultatų naudojimas savo moksliniuose tyrimuose ir publikacijose. Tinkama mokslinių tyrimų praktika yra pagrįsta akademinio sąžiningumo principais, kurie turi būti taikomi viso mokslinio tyrimo proceso metu nuo idėjos iki rezultatų sklaidos ir poveikio visuomenei. Norėdami etiškai naudoti šaltinių informaciją savo tyrimuose ir darbuose, tyrėjai turi būti susipažinę su autorių teisių reikalavimais, mokslinės etikos normomis, žinoti, kaip etiškai elgtis su kitų autorių kūriniais. Šio modulio tema yra kompleksiška, apimanti įvairius tiek etinius, tiek teisinius klausimus, todėl ją pristatant siekiama pateikti sisteminį etinio ir teisinio konteksto vaizdą ir orientuojamasi į mokslininkams ir tyrėjams skirtus praktinius patarimus.

Ugdomi gebėjimai
Baigę nagrinėti modulio medžiagą, būsite susipažinę su autorių teisių objektais, mokslinės etikos ir akademinio sąžiningumo principais, plagiato samprata ir plagiato prevencijos priemonėmis bei žinosite, kaip teisiškai ir etiškai naudoti kitų autorių kūrinius ir jų fragmentus savo mokslinėje veikloje.

Autorių teisės ir autorių teisių objektai

Autorių teisės yra sudėtinė intelektinės nuosavybės dalis. Akademinės bendruomenės nariai turi gerbti kitiems priklausančią intelektinę nuosavybę kaip bet kurį kitą jiems nepriklausantį turtą. Autorių teisių nepaisymas naudojant įvairiuose šaltiniuose esančią informaciją arba pačius šaltinius savo darbuose gali tapti rimtu akademinės etikos pažeidimu.

	Autorių teisės  (angl. copyright) – turtinės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į sukurtą intelektinį (meninį, techninį ar kt.) kūrinį (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2018).

• knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos;
• kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;
• rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);
• dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;
• muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;
• audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos;
• skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;
• fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai;
• architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);
• taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas;
• iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;
• kiti kūriniai.

• išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai);
• kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas;
• teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų neoficialūs vertimai.

• idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
• teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
• oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai;
• oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
• įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
• folkloro kūriniai.

Autorių teisės yra skirstomos į turtines ir neturtines.

Turtinės autorių teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (t. y. leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, vertimą, adaptavimą, platinimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, viešą paskelbimą ir t. t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos gali būti paveldimos pagal įstatymą ar testamentą (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2018).

	Neturtinės autorių teisės   – neekonominio pobūdžio teisės, kurios pripažįstamos tik pačiam autoriui – yra neperduodamos ir nepaveldimos – nes neatsiejamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t. y. jo vardu, garbe ir reputacija (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2018).

Kaip teigia Kirton, matant autorių teisių simbolį © nekyla klausimų, ar tekstą gina autorių teisės. Tačiau šis simbolis žymimas ne visada ir jo nebuvimas nereiškia, kad kūrinio autorių teisės nėra saugomos (Kirton, 2012).

Svarbu!
Autorių teisių simbolio nebuvimas nereiškia, kad su kūriniu galima elgtis kaip panorėjus: be autoriaus leidimo naudoti jo tekstą savo darbuose nenurodant šaltinio, kopijuoti, skenuoti ar dalytis juo interneto erdvėje.

• šaltinius kopijuojant ar skenuojant,
• naudojant juose esančią informaciją savo darbuose.

Svarbu!
Kopijuojant ar skenuojant dokumentus edukaciniais tikslais būtina laikytis 1 paveiksle pateiktų bendrųjų reikalavimų. Komerciniai ar kito pobūdžio tikslai turi būti derinami su kūrinio turtinių teisių savininku – autoriumi, leidėju ar kt.

1 pav. Didžiausia edukaciniais tikslais leistina kopijuoti kūrinių dalis (pagal Kirton, 2012)

Svarbu!

Naudojant kitų autorių mintis, idėjas, pažodinius, perfrazuotus ar į kitą kalbą išverstus tekstų fragmentus, būtina pateikti nuorodą į autoriaus darbą. Skaitant tinkamai parašytą akademinį tekstą, turi nekilti abejonių, kurie jo elementai priklauso teksto autoriui, o kurie yra „pasiskolinti“ iš kitų autorių. Skaitytojui turi būti aišku, kur prasideda ir kur baigiasi svetimo teksto (taip pat ir išversto iš kitų kalbų) fragmentas ar mintis.

Mokslinė etika ir akademinis sąžiningumas: institucijos, dokumentai ir principai

• tyrimo dizaino, metodologijos, analizuojamų šaltinių patikimumu;
  
• sąžiningu tyrimo atlikimu ir nešališku jo rezultatų pristatymu;
  
• pagarba kolegoms ir tyrimo dalyviams, visuomenei, kultūriniam paveldui ir aplinkai;
  
• atsakomybe už savo tyrimą nuo jo planavimo iki sklaidos ir poveikio.

• klastojimas (angl. fabrication) – išgalvotų tyrimo rezultatų pristatymas kaip tikrų;
• falsifikavimas (angl. falsification) – manipuliavimas tyrimo medžiagomis, įranga, procesais ar nepagrįstas duomenų keitimas ar slėpimas;
• plagiatas (angl. plagiarism) – kitų asmenų darbų ar idėjų naudojimas nenurodant šaltinio ir taip pažeidžiant autorių teises.

Europos tyrėjų etikos kodeksas (2017) teigia, kad šios nusižengimų formos yra laikomos ypač rimtomis, nes iškraipo visuomenei pristatomų tyrimų rezultatus.

Akademinė etika ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas yra vienas iš Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytų mokslo ir studijų principų. Šis įstatymas taip pat nustato, kad kiekviena mokslo ir studijų institucija privalo patvirtinti savo akademinės etikos kodeksą.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme taip pat nustatyti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus ir jo tarnybos įgaliojimai bei veiklos principai.

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba yra nacionalinė institucija, prižiūrinti akademinės etikos klausimus ir procedūras. Šios tarnybos parengtą Mokslininko etikos kodeksą 2012 m. patvirtino Lietuvos mokslų akademija. Tais pačiais metais pasirodė teisės aktas Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos principai, kurį patvirtino pagrindinė mokslinę veiklą finansuojanti nacionalinė institucija – Lietuvos mokslo taryba. Mokslinės veiklos etikos principų pažeidimus nagrinėja ir sprendimus priima Lietuvos mokslo tarybos Mokslinės veiklos etikos komisija.

Plagiato samprata

Akademinės bendruomenės nariai turi gerbti kitiems priklausančią intelektinę nuosavybę kaip bet kurį kitą jiems nepriklausantį turtą. Autorių teisių nepaisymas, savo darbuose naudojant įvairiuose šaltiniuose esančią informaciją, gali tapti rimtu akademinės etikos pažeidimu ir net „akademine savižudybe“: išbraukimu iš studentų sąrašų, mokslo laipsnių atėmimu ir pan.

Plagiatas yra laikomas vienu rimčiausių mokslinės ir akademinės veiklos nusižengimų.

	Plagiatas (angl. plagiarism) – kitų autorių darbo pateikimas kaip savo nenurodant tikrojo autoriaus (Glossary for Academic Integrity).

Plagiatas save gerbiančiose institucijose yra netoleruojamas akademinis nusižengimas, kuris gali būti nagrinėjamas ne tik institucijoje, bet ir Lietuvos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje ar teisme.

• kito asmens parašyto darbo (pirkto, parsisiųsto iš interneto, nukopijuoto) ar jo dalių pateikimas kaip savo paties;
• svetimos idėjos ar teorijos perteikimas ar perfrazavimas kaip savos;
• perfrazuotas ir apibendrintas kitų autorių teksto pateikimas be nuorodų į šaltinius;
• iš kitų šaltinių nukopijuotame tekste padaryti pakeitimai (naudota žodžių inversija, pakeista gramatinė struktūra, padaryti žodžių ar sakinių pakeitimai, sutrumpinta), sudarant įspūdį, kad tai autoriaus tekstas;
• pakartotinai naudojami didelės apimties savo paties teksto fragmentai, nurodant arba be nuorodos į šaltinį (saviplagiatas);
• sukompiliuotas tekstas, susidedantis iš įvairių šaltinių nukopijuotų fragmentų net ir tada, kai tekste šaltiniai cituojami korektiškai, tačiau nėra originalaus teksto;
• tekste pateikiamos nuorodos į neegzistuojančius arba neteisingai aprašytus šaltinius;
  
• duomenų ar informacijos percitavimas iš antrinių šaltinių, nurodant originalų šaltinį;
• tekste paminėti šaltiniai nėra įtraukti į literatūros sąrašą ir atvirkščiai;
• iš kitos kalbos išversto teksto pateikimas kaip savo.

Dėmesio!
Plagiatu yra laikomas ir neteisingai cituojamas tekstas. Plačiau apie tai, kaip teisingai cituoti, žr. modulyje  Šaltinių citavimas ir literatūros sąrašų sudarymas.

Svarbu!
Visi cituojami šaltiniai privalo būti įtraukti į mokslo darbo pabaigoje pateikiamą literatūros sąrašą ir visi sąraše išvardyti šaltiniai turi būti cituojami mokslo darbe.

Plagiato prevencijos priemonės

Nepakanka žinoti, kas yra plagiatas ir kokios sankcijos taikomos nustačius plagiatą, svarbu yra laikytis taisyklių, leidžiančių plagiato išvengti.

Paprasčiausia yra išvengti tyčinio plagiato, t. y. kai kopijuojami kitų autorių darbai, savo paties darbai ar didelės apimties jų dalys naudojami pakartotinai, kai kopijuojami tekstai iš knygų, straipsnių ar interneto nenurodant šaltinio. Taip gali nutikti, kai darbui parengti pritrūksta laiko, kai atrodo, kad mūsų pačių mintys nepakankamai vertingos ar pan.

Dėmesio!
Problema, kurią tikimasi išspręsti plagijuojant (pvz., pavėluotai pristatytas ar nepakankamai geras darbas) yra daug mažesnė už tas, su kuriomis susiduriama nustačius plagiatą.

Netyčinio plagiato (angl. unintentional plagiarism) ar nesąmoningo plagiato (angl. subconscious plagiarism) atvejai, kurie pasitaiko dėl nežinojimo ar užmaršties, taip pat laikomi netoleruojamu akademiniu nusižengimu. Darbo autorius atsako už plagiato atvejus darbe nepriklausomai nuo to, ar jų priežastys yra tyčinės, ar nulemtos nežinojimo. Siekiant išvengti dėl išsiblaškymo, neapdairumo atsirandančio plagiato, darbus reikia rengti atsakingai, susikaupus, laikantis sistemos. Kitaip tariant, sėkmingą mokslo darbą galima parengti tada, kai rašant nepamirštama, kokiomis žiniomis remiamasi, tiksliai pasižymima, kur tos žinios yra užfiksuotos.

Plagiato išvengti padės 1 lentelėje apibendrinti patarimai.

Svarbu!
Informacijos apie šaltinius kaupimą ir valdymą labai palengvina įvairios informacijos šaltinių tvarkymo programos (pvz., RefWorks, EndNote Online ar Mendeley). Apie tai žr. modulius Informacijos tvarkymo programa RefWorks, Informacijos tvarkymo programa EndNote Online,    Informacijos tvarkymo programa Mendeley.

Sutapties patikros programos

Teksto sutaptis su kitais darbais ir plagiatas nėra tapatūs reiškiniai, nes sutaptis savaime nereiškia plagiato: sutampančio teksto dalis gali būti ir korektiškai pateikta citata.

Svarbu!
Plagiato fakto nustatymas yra ekspertinio vertinimo sprendimas, kuris vykdomas atlikus išsamią sutapties ir jos konteksto analizę.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijose studentų darbų patikrai naudojama sutapties patikros programa ESAS, pradėta diegti 2006–2008 m. Nuo 2015 m., atnaujinus ir patobulinus Lietuvos elektroninę akademinę biblioteką eLABa, dauguma Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų institucijų visus įkeliamus visateksčius dokumentus tikrina šia sutapties atpažinimo programa. Šios programos galimybės yra ribotos, nes ji tikrina tik lietuvių kalba parašytų darbų sutaptį su talpykloje esančių darbų tekstais, bet ne su kitais internetiniais šaltiniais.

Lietuvos mokslų akademijos kartu su partneriais vykdyto projekto „Periodinių mokslo leidinių leidyba“ metu (2011–2014 m.) mokslinių straipsnių, pretenduojančių patekti į leidinius, originalumo ir autorystės patikra buvo pradėta vykdyti pasaulyje pripažinta programa CrossCheck. Ši sutapties patikros ir plagiato identifikavimo sistema, leidžianti leidėjams nustatyti neteisėtą teksto panaudojimą, buvo sukurta bendradarbiaujant organizacijoms CrossRef ir iThenticate. Sistema lygina tekstus anglų, lietuvių ir kitomis kalbomis, ją naudoja per 1 300 leidėjų, tarp jų plačiai žinomi leidėjai Elsevier, IEEE, Springer, WILEY-BLACKWELL ir kt. Šią sistemą įvairiais tikslais (studentų baigiamųjų darbų patikrai, daktaro disertacijų patikrai ir kt.) naudoja ir įvairios Lietuvos mokslo ir studijų institucijos.

Kita plačiai naudojama akademinio sąžiningumo kultūrą skatinanti platforma, naudojama ir keliose Lietuvos institucijose, yra Turnitin. Šio produkto privalumas yra tas, kad sutapties patikros programa iThenticate yra integruota į platformą, skirtą akademinio rašymo gebėjimams lavinti.

Lietuvos aukštojo mokslo institucijose naudojamas ir Švedijos kompanijos Prio Infocenter AB produktas – programa URKUND. Ši programa atlieka patikrą tiek internetiniuose šaltiniuose, tiek programos duomenų bazėje sukauptuose darbuose. Siūlomi įvairūs šios programos naudojimo variantai: el. paštu, kai tikrinamas darbas siunčiamas URKUND nurodytu adresu, per URKUND platformą arba integruojant patikros programą į institucijos naudojamą mokymosi turinio valdymo sistemą (pvz., Moodle).

Visi šie išvardyti sutapties nustatymo įrankiai nėra laisvai prieinami, norint jais naudotis reikia turėti savo institucijos suteiktą prieigos teisę.

Apibendrinimas

Šiame modulyje susipažinote su autorių teisių objektais, turtinėmis ir neturtinėmis autorių teisėmis ir su jomis susijusiais mokslinės etikos bei akademinio sąžiningumo principais, sužinojote apie plagiato prevencijos priemones ir sutapties nustatymo įrankius. Supratote, kad akademinėje veikloje būtina paisyti jos pagrindą sudarančių mokslinės etikos ir akademinio sąžiningumo principų – savo paties ar kitų autorių darbų ir jų fragmentų pakartotinis naudojimas turi būti pagrįstas ir gerai apgalvotas veiksmas. Jeigu kyla neaiškumų dėl tinkamo šaltinių naudojimo, pagrindinė „auksinė taisyklė“ yra klausti. Lengviausiai prieinami pagalbininkai šiame procese yra akademinių bibliotekų darbuotojai.