Mokslo rezultatų vertinimo tendencijos

2012 m. grupė mokslinių žurnalų redaktorių ir leidėjų San Fransiske vykusioje Amerikos ląstelių biologijos draugijos (angl. The American Society for Cell Biology, ASCB) konferencijoje priėmė San Fransisko deklaraciją dėl mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo (angl. San Francisco Declaration on Research Assessmen, DORA). 2015 m. Lietuvos universitetų rektorių konferencija savo Deklaracijoje dėl mokslo rezultatų vertinimo parėmė DORA rekomendacijas ir paskelbė, kad „visiškai palaiko svarbiausią San Fransisko deklaracijos nuostatą, kad mokslinės veiklos rezultatai neturi būti vertinami tik pagal mokslinių rezultatų publikacijas tam tikruose moksliniuose žurnaluose, bet laikytini ir įvertinti tyrimų duomenys, reagentai, programinė įranga, intelektinė nuosavybė bei gerai parengti jaunieji mokslininkai“ <https://lurk.lt/lt/dokumentai/lurk-deklaracijos/lurk-deklaracija-del-mokslo-rezultatu-vertinimo.html>.

2015 m. ekspertų komanda, vadovaujama Džordžijos universiteto politikos mokslų profesorės Dianos Hicks ir Leideno universiteto Mokslo ir technologijų studijų centro direktoriaus Paulo Wouterso, paskelbė Leideno manifestą, kurį įvardija kaip gerosios praktikos vadovą, siekiant kokybiškai įvertinti mokslinius tyrimus. Pagrindiniai Leideno manifesto teiginiai:

  • kiekybinis vertinimas turi papildyti ekspertinį vertinimą;
  • vertinimo rodikliai turi derėti su institucijos, mokslininko ar mokslininkų grupės mokslinės veiklos tikslais;
  • reikia rūpintis vietiniu mastu reikšmingų tyrimų kokybe;
  • kiekybiniai vertinimo rodikliai turi būti atviri, skaidrūs ir lengvai suprantami;
  • mokslininkai turi turėti galimybę pasitikrinti duomenis apie vertinamus mokslinius tyrimus;
  • reikia atsižvelgti į skirtingus mokslo krypčių rengiamų publikacijų būdus ir citavimo ypatumus;
  • individualaus mokslininko veiklos vertinimo pagrindą turi sudaryti ekspertinis jo kompetencijos portfelio vertinimas;
  • reikia vengti vertinimo rodiklių savitikslio preciziškumo;
  • reikia įvertinti sisteminę pasirinktų vertinimo rodiklių įtaką mokslinių tyrimų kokybei;
  • vertinimo rodikliai turi būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.

Pastaraisiais metais intensyvėjantis dėmesys alternatyviems mokslo vertinimo rodikliams yra susijęs su atvirojo mokslo koncepcija ir jos įgyvendinimu. Viena vertus, vien tradiciniai bibliometriniai vertinimo metodai nebeatitinka atvirojo mokslo koncepcijos poreikių. Kita vertus, naujieji alternatyvūs metodai dar negali pasiūlyti patikimų vertinimo rodiklių.

Nuo 2016 m. dirbusi Europos Komisijos ekspertų grupė altmetrijos klausimais (angl. Expert Group on Altmetrics) 2017 m. publikavo ataskaitą ir rekomendacijas, pavadintas „Naujosios kartos rodikliais“ (angl. Next Generation Metrics). Šios ataskaitos bei EK atvirojo mokslo politikos platformos rekomendacijų pagrindu toliau dirba ekspertų grupė (angl. Expert Group on Indicators for Researchers’ Engagement with Open Science and its Impacts), pasiūlysianti rodiklius, skatinančius atvirojo mokslo praktiką ir vertinančius jos rezultatus.