Modulis 8: Teorinė dalis | Atvirosios prieigos žurnalai

Atviroji prieiga

Atvirosios prieigos žurnalai

Atvirosios prieigos žurnalai – elektroniniai moksliniai žurnalai, kurių visi straipsniai yra recenzuoti ir atvirai, be papildomų mokesčių vartotojui, prieinami internete. Vartotojas, jeigu leidžia Kūrybinių bendrijų licencijos (angl. trumpinys CC-BY), gali šių straipsnių pagrindu kurti išvestinius kūrinius.

Ilgus dešimtmečius gyvavo tradicinis leidybos modelis, kai moksliniuose žurnaluose publikuoti straipsniai buvo prieinami tik prenumeruojant ir (ar) sumokėjus leidėjo nustatytą mokestį. Metinis prenumeratos mokestis, nelygu mokslo sritis, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Dažniausiai šį gana didelį prenumeratos mokestį sumoka bibliotekos ar kitos institucijos. Drastiškai augant prenumeratos kainoms, institucijos nutraukia prenumeratą ir ieško būdų plėsti prieigą prie atvirai prieinamų žurnalų straipsnių.

Prasidėjus atvirosios prieigos iniciatyvoms vis daugiau mokslinių straipsnių yra prieinami nemokamai:

visiškai atviros prieigos moksliniuose žurnaluose (angl. gold open access journals),
hibridiniuose moksliniuose žurnaluose (angl. hybrid journals).

Hibridiniai žurnalai – moksliniai žurnalai, suteikiantys atvirąją prieigą tik prie tų straipsnių, kurių autoriai ar juos finansuojančios institucijos yra apmokėję leidybos išlaidas; prieiga prie likusių straipsnių suteikiama tik prenumeratoriams už prenumeratos mokestį.

Dauguma komercinių leidėjų už atvirosios prieigos žurnaluose publikuojamą straipsnį reikalauja sumokėti straipsnių parengimo mokestį (APC). Šį mokestį gali sumokėti pats autorius, tyrimus finansuojančios institucijos ar įvairūs fondai. Dauguma mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų APC mokestį leidžia įtraukti į projektų biudžetą. Kai kurių šalių (pvz., Olandijos) institucijos derasi su leidėjais, kad į žurnalų prenumeratos kainą būtų įtraukti institucijos autorių atvirosios prieigos leidybos kaštai ir išsaugota teisė laisvai naudotis institucijos autorių publikacijomis (Publisher deals, Agreement with Universities in the Netherlands, 2015; Springer Nature and VSNU renew agreement on open access publishing, 2018).

Atvirosios prieigos žurnalai dažnai vertinami kaip žemesnės kokybės, nes nėra indeksuojami pripažintose duomenų bazėse, pvz., Web of Science, Scopus, ir (arba) neturi aukštų citavimo rodiklių. Taip yra todėl, kad tokie žurnalai yra pradėti leisti palyginti neseniai ir jų citavimo istorija yra trumpa.

		Svarbu!
		Kokybiškų ir patikimų atvirosios prieigos žurnalų svetainės: Directory of Open Access Journals (DOAJ). Tai atvirosios prieigos mokslinių žurnalų registras, veikiantis nuo 2003 m. DOAJ kataloge indeksuojama per 12 000 recenzuojamų atvirosios prieigos mokslinių žurnalų iš 128 šalių (2018 m. rugsėjo 7 d. duomenys). Siekiant užtikrinti katalogo kokybę ir patikimumą, į jį įtraukiami žurnalai, užpildę atitinkamą formą, perėję vertinimo procedūras ir atitinkantys keliamus reikalavimus. 2018 m. sausio mėn. DOAJ paskelbė skaidrumo ir gerosios mokslinių žurnalų leidybos principus (3-ioji versija). DOAJ kataloge esančius leidinius galima skaityti, išsaugoti, kopijuoti, platinti nemokamai, laikantis žurnalų taikomų licencijų. Beveik 9 000 DOAJ registruotų žurnalų paiešką galima atlikti ne tik straipsnių metaduomenyse, bet ir visame tekste. Atvirosios prieigos mokslinių leidėjų asociacija (OASPA, Open Access Scholarly Publishers’ Association), vienijanti ir atstovaujanti patikimiems atvirosios prieigos žurnalams ir knygų leidėjams. Atvirosios prieigos leidėjai: PLoS, Biomed, Frontiers, MDPI, Hindawi.

Jei kyla abejonių dėl atvirosios prieigos žurnalų kokybės ir patikimumo, žurnalą galima įvertinti pagal kriterijus, pateikiamus svetainėje Think. Check. Submit.