Modulis 8: Teorinė dalis

Atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų ir duomenų (angl. Open Access) (toliau – atviroji prieiga) – nemokama ir nevaržoma prieiga internete prie mokslinių publikacijų, tyrimų duomenų ir kitos publikuotos bei nepublikuotos kokybiškos recenzuotos mokslinių tyrimų medžiagos, kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti ir atlikti automatizuotą turinio analizę nepažeisdamas autorių teisių.

Poreikis turėti laisvą, nemokamą prieigą prie mokslinės literatūros paskatino mokslininkus ir mokslo bei studijų institucijas ieškoti būdų, atveriančių nemokamą prieigą prie pasaulinių mokslo žinių. Pagrindiniai atvirosios prieigos principai yra deklaruoti 3B dokumentuose (The Budapest Open Access iniciative, 2002; The Bethesda Statment on Open Access Publishing, 2003; The Berlin Declaration on Open Access to Knowledge in the Sciences and Humanities, 2003). Šie dokumentai vėliau tapo institucijų ir finansuojančių organizacijų nuostatų, išreiškiančių poziciją dėl atvirosios prieigos dėl mokslinių publikacijų, o vėliau ir dėl mokslo duomenų bei vertinimo, pagrindu. Šiuo metu ROARMAP (The Registry of Open Access Repository Mandates and Policies) registre užregistruotas 941 atvirosios prieigos nuostatas deklaruojantis dokumentas, iš jų: mokslo ir studijų institucijų dokumentų – 716, padalinių dokumentų – 75, finansuojančių institucijų dokumentų – 83, kito tipo institucijų dokumentų – 67.

Atviroji prieiga reiškia nemokamos prieigos prie mokslo rezultatų suteikimą ir leidimą juos skaityti, kopijuoti, spausdinti ir naudoti ne tik mokslinių tyrimų procese, bet ir komerciniais tikslais. Ši atvirosios prieigos samprata išreiškia ne tik prieigos prie mokslinių publikacijų barjerų panaikinimą, bet ir išankstinį autorių leidimą naudotis jų darbais (Suber, 2007). Tokia atvirosios prieigos samprata atitinka Kūrybinių bendrijų (angl. Creative Commons, CC) CC-BY licenciją. Daugiau apie tai  žr. modulyje Autorių teisės ir Kūrybinių bendrijų licencijos.

• auksinis atvirosios prieigos modelis – visi žurnalo straipsniai iškart po publikavimo prieinami atvirosios prieigos žurnaluose. Pagal šį modelį dauguma leidėjų reikalauja padengti straipsnio parengimo mokestį (angl. article processing charge, APC). Šį mokestį sumoka autorius arba tyrimus finansuojančios organizacijos, fondai ar kiti šaltiniai;
• žaliasis atvirosios prieigos modelis, kitaip vadinamas saviarchyvavimu – prieiga per institucines ir dalykines talpyklas. Daugelis leidėjų teisę įkelti į talpyklą straipsnį, spausdinamą jų leidžiamame žurnale, suteikia po embargo laikotarpio (angl. embargo period). Tai laikotarpis, kurio metu autorius neturi teisės skelbti straipsnio atvirąja prieiga. Leidėjų nuostatos dėl autorių teisių skelbiamos tinklalapyje Sherpa/RoMEO;
• mišrios prieigos (hibridinis) modelis – moksliniai straipsniai prenumeruojamuose žurnaluose prieinami pagal atvirosios prieigos licencijas, kai autoriai sumoka straipsnio parengimo mokestį (APC). Kiti to paties žurnalo straipsniai yra prieinami tik prenumeratoriams. Tokie žurnalai vadinami hibridiniais;
• bronzinis atvirosios prieigos modelis – leidėjo svetainėje straipsniai prieinami laisvai, nenurodant naudojimo sąlygų (licencijų).

Pastaraisiais metais populiarėjantis publikacijų kėlimas į mokslininkų bendradarbiavimo tinklus, pvz., ResearchGate, Academia.edu, kelia abejonių dėl saviarchyvavimo teisėtumo ir autorių teisių (Piwowar, 2018).

		Svarbu!
		Dauguma finansuojančių institucijų, tarp jų Europos Komisija (Komisijos rekomendacija (ES) 2018/790 dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo, 2018), pripažįsta ir skatina auksinį ir žaliąjį atvirosios prieigos modelius, tačiau nepalaiko mišrios prieigos modelio, t. y. publikavimo hibridiniuose moksliniuose žurnaluose, nes publikuojant šiuose žurnaluose yra sumokamas dvigubas mokestis. Kai kurie mokslinius tyrimus finansuojantys fondai reikalauja publikacijas (straipsnius ir knygas) skelbti atvirosios prieigos žurnaluose arba platformose ir padaryti jas prieinamas iš karto po paskelbimo (cOAlition S, 2018).

Recenzuojamus mokslo šaltinius, prieinamus atvirąja prieiga, padeda surasti paieškos įrankiai ir naršyklių įskiepiai (Chawla, 2017; Piwowar, 2018). Per pastaruosius dešimtmečius sukurta nemažai paslaugų ir įrankių, palengvinančių atvirosios prieigos procesus (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Atvirosios prieigos procese naudojami įrankiai ir paslaugos

Šaltinis Knowledge Exchange, 2016