Modulis 8: Teorinė dalis

Prieiga prie atvirojo mokslo lemia mokslinių tyrimų kokybę ir skaidrumą, šalių konkurencinį pranašumą, spartesnį vystymąsi ir inovacijas, visuomenės įsitraukimą į žinių kūrimą ir naudojimą (Schmidt et al., 2016; Guidelines on Open Access to Scientific Publications and Research, 2017; The Council of the European Union, 2016). Atveriant prieigą prie mokslinių publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų siekiama:

• naudoti ankstesnių tyrimų rezultatus (geresnės kokybės rezultatas);
• skatinti bendradarbiavimą ir išvengti pasikartojančių tyrimų (didesnis efektyvumas);
• paspartinti inovacijas (didesnis progresas rinkose reiškia didesnį augimą);
• įtraukti gyventojus ir visuomenę (didesnis mokslinių procesų skaidrumas) (Guidelines to the Rules on Open Access to Scientific Publications and Open Access to Research Data in Horizon 2020, 2017).

Kaip pagrindinę naudą mokslininkai ir kitos suinteresuotos grupės išskiria daugiau ir kitokių bendradarbiavimo formų atsiradimą, disciplininių barjerų panaikinimą, sąveiką su išorine aplinka, naujus tyrimų rezultatų sklaidos būdus, augantį poreikį spręsti visuomenėje kylančius iššūkius (European Commission, 2015). Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų rezultatų leidžia nekartoti jau atliktų tyrimų, padeda išvengti klaidų ir duomenų klastojimo. Atvirojo mokslo iniciatyvomis siekiama didinti mokslo rezultatų kokybę, skaidrumą, prieinamumą, pakartotinį panaudojamumą ir paveikumą visuomenei (Tennant at al., 2016), norima paspartinti naujų žinių kūrimą, inovacijas, bendradarbiavimą, tarpdalykinius tyrimus ir šalių, ypač mažiau išsivysčiusių, spartesnį ekonominį vystymąsi (Bartling, Friesike, 2014; European Commission Directorate-General for Research & Innovation, 2017).

2 pav. Atvirojo mokslo nauda

Atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų (publikacijų, tyrimų duomenų ir protokolų) teikiama nauda:

• mokslininkams – prieiga prie naujausių pasaulinių mokslo žinių, mokslo rezultatų sklaida, platesnė skaitytojų auditorija, didesnis matomumas, išaugęs citavimų skaičius, pakartotinis duomenų naudojimas, pripažinimas, išsaugotos autorių teisės, sąlygos teksto ir duomenų gavybai;
• mokslinių tyrimų finansavimo ir mokslo institucijoms – viešomis lėšomis finansuojamų tyrimų rezultatų visuotinis prieinamumas, mažesnis pasikartojančių mokslinių tyrimų skaičius, investicijų į mokslinius tyrimus efektyvus naudojimas, didesnė socialinė ir ekonominė grąža;
• visuomenei – užtikrinama prieiga prie mokesčių mokėtojų lėšomis finansuotų mokslinių tyrimų rezultatų, visuomenės įtraukimas į mokslo žinių kūrimą ir sklaidą, piliečių mokslo plėtra;
• leidėjams – mokslinių tyrimų rezultatų kokybė ir skaidrumas.

Mokslininkų sprendimui dalytis mokslo rezultatais ir duomenimis įtaką daro mokslo vertinimo sistema, lemianti karjeros, atlygio ir mokslinės konkurencijos galimybes (Gerber, 2014; European Commission, 2015). Vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių mokslininkus atverti tyrimų rezultatus ir mokslo duomenis, yra mokslo ir finansuojančių institucijų reikalavimai. Daugumoje šalių egzistuojanti formali mokslo vertinimo sistema neskatina mokslininkų dalytis žiniomis su kitais, nes vertinimo procese dažniausiai dalyvauja tik aukštai reitinguojami žurnalai, o alternatyvūs vertinimo rodikliai (pvz., Altmetric, ImpactStory, PlumAnalytics ir kt.) kol kas mažai naudojami. Pastaraisiais metais aktyviai diskutuojama dėl naujų rodiklių integravimo į formalaus vertinimo ir mokslininkų pripažinimo procesą (The Declaration on Research Assessment (DORA), 2012; Bibliometrics: The Leiden Manifesto for Research Metrics, 2015; Next-generation metrics: Responsible metrics and evaluation for open science, 2017). Atvirasis mokslas daro įtaką mokslinių publikacijų kokybės vertinimui, mokslininkų karjeros vystymuisi, mokslininkų reputacijai, sąveikai tarp mokslo bendruomenės ir visuomenės.