Atvirojo mokslo samprata ir bruožai

Pastaraisiais dešimtmečiais vyksta didelių pokyčių, kurie daro mokslą prieinamesnį, atviresnį ir tarpdalykinį. Atveriant mokslo žinias, siekiama paskatinti spartesnį naujų mokslo žinių kūrimą, jų taikymą praktikoje ir ekonominį vystymąsi. Atvirasis mokslas apima visą mokslinių tyrimų ciklą nuo duomenų rinkimo, apžvalgos, analizės, konceptualizavimo iki mokslinių tyrimų rezultatų publikavimo ir panaudojimo (European Commission, 2016). Atvirojo mokslo idėja realizuojama per įvairias tarpusavyje susijusias veiklas ir iniciatyvas: atvirąją prieigą, atviruosius duomenis, atvirąjį recenzavimą, atvirojo kodo programas, atvirąją valdžią, alternatyvias mokslo vertinimo priemones ir rodiklius, atvirojo mokslo infrastruktūras ir kt. (Horizon 2020 Mandate on Open Access to Publications, 2014; Knoth, Pontika, 2015; Schmidt et al., 2016).

1 pav. Atvirojo mokslo struktūriniai elementai

Atvirasis mokslas yra skaidrios ir prieinamos žinios, kuriomis yra dalijamasi ir kurios vystomos per bendradarbiavimo tinklus. Atvirasis mokslas grindžiamas įtraukties, sąžiningumo, teisingumo ir dalijimosi principais. Siekiama, kad moksliniai tyrimai būtų atviresni peržiūrai, dalyvavimui, tobulinimui, neteisingų žinių paneigimui, pakartotiniam panaudojimui, užtikrintų didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, skatintų pakartotinį žinių panaudojimą ir inovacijas.

Europos Komisijos dokumentuose (European Commission, 2016), išreiškiančiuose požiūrį į atvirojo mokslo ir inovacijų svarbą, atvirasis mokslas apibūdinamas kaip naujas požiūris į mokslinių tyrimų procesą, kuriame esminiai elementai yra bendradarbiavimas ir dalijimasis žiniomis, naudojant skaitmenines technologijas ir naujus bendradarbiavimo įrankius. Keičiasi mokslo institucijų santykis su verslo įmonėmis ir visuomene – siekiama didesnio naujai sukurtų žinių prieinamumo, poveikio ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, visuomenės įsitraukimo į žinių kūrimą ir naudojimą. Atvirasis mokslas skatina atvirąją prieigą prie mokslo duomenų ir mokslinių publikacijų užtikrinant aukštą mokslinių tyrimų integraciją (The Council of the European Union, 2016).

Atvirojo mokslo idėja iš esmės keičia supratimą apie tai, kaip mokslo žinios yra kuriamos, kaip mokslininkai bendradarbiauja ir dalijasi žiniomis. Atvirasis mokslas, kaip globalus judėjimas ir mokslinių tyrimų veiklos transformacija, daranti poveikį mokslinių tyrimų vykdymui ir mokslinės veiklos organizavimo metodams, daro poveikį mokslo rezultatų sklaidos, dalijimosi ir bendradarbiavimo procesams bei užtikrina tyrimų skaidrumą ir patikimumą (Vicente-Sáez, Martínez-Fuentes, 2018).

Europos mokslo universitetų lyga (angl. League of European Research Universities), atsižvelgdama į Europos Komisijos išskirtas aukštojo mokslo dimensijas ir įvertindama atvirojo mokslo procesų kompleksiškumą bei atsižvelgdama į skirtingų universitetų poreikius ir galimybes, parengė rekomendacijų dėl kai kurių atvirojo mokslo sričių (Ayris et al., 2018). Šios sritys yra:

  • mokslinės leidybos ateitis,
  • FAIR (angl. Findable-Accessible-Interoperable-Re-usable) duomenys,
  • Europos atvirojo mokslo debesija (EOSC),
  • ugdymas ir gebėjimai,
  • apdovanojimai ir iniciatyvos,
  • kitos kartos mokslo vertinimo rodikliai,
  • mokslinių tyrimų integralumas,
  • piliečių mokslas.

Europos Komisijos finansuojamoje programoje „Europos horizontas“ siūloma kaip niekad plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kurios vienas iš prioritetų yra atvirumas. Reikalavimas suteikti atvirąją prieigą prie publikacijų ir duomenų taps privaloma. Tai padės rinkoje plačiau panaudoti ES lėšomis gautus mokslinių tyrimų rezultatus ir padidinti su jais susijusių inovacijų potencialą (ES biudžetas. Komisija siūlo kaip niekad plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, 2018).