Įvadas

Žinių kūrimas, naudojimas ir dalijimasis jomis yra esminis šiuolaikinio mokslo ir visuomenės veiklos pagrindas. Šiandien mokslo komunikacijos procesai patiria esminių pokyčių, kuriuos lemia įvairūs techniniai, ekonominiai, socialiniai veiksniai, tarp jų skaitmeninių technologijų vystymasis, kuris suteikia naujų priemonių informacijai kurti, saugoti, bendrauti ir bendradarbiauti (Almeida, Borges, and Roque, 2017). Mokslas, ilgą laiką buvęs santykinai uždaras, orientuotas į konkrečią discipliną ar sritį, tampa tarpdalykinis. Augantis inovacijų poreikis ir visuomenėje vykstantys pokyčiai taip pat keičia ilgą laiką gyvavusį komercinės leidybos modelį. Vis daugiau vietos užima atvirosios prieigos leidyba, kuri daro įtaką visų mokslinės komunikacijos proceso dalyvių elgsenai (Gerber, 2014). Šiame procese dalyvaujantys tyrėjai, mokslo politikai ir administratoriai, leidėjai, duomenų bazių kūrėjai, bibliotekos, mokslo ir verslo organizacijos yra skatinami permąstyti veiklos modelius ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir aplinkos (Bartling and Friesike, 2014).

Ugdomi gebėjimai

Baigę šį modulį:

  • sužinosite, kas yra atvirasis mokslas;
  • suprasite, kodėl atvirasis mokslas naudingas mokslininkams ir visuomenei;
  • susipažinsite su pagrindiniais atvirosios prieigos modeliais;
  • suprasite, kodėl svarbu dalytis tyrimų duomenimis;
  • suprasite FAIR (angl. Findable-Accessible-Interoperable-Re-usable; liet. surandami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami) principų taikymą mokslo duomenims;
  • išmoksite parengti mokslo duomenų valdymo planą;
  • gebėsite pasirinkti, kuriuos mokslo duomenis saugoti ir kaip rasti tinkamą talpyklą jiems saugoti;
  • sužinosite, kaip padidinti mokslo duomenų poveikį mokslo ir visuomenės vystymuisi.