Teorinė medžiaga

Medžiagos, kurių vandeniniai tirpalai arba lydalai nepraleidžia elektros srovės, vadinamos neelektrolitais. Jais yra molekulinio tipo medžiagos.

Medžiagos, kurių vandeniniai tirpalai arba lydalai praleidžia elektros srovę, vadinamos elektrolitais (2 pav.). Elektrolitai yra medžiagos, kurios ištirpusios ar išlydytos praleidžia elektros srovę. Šios savybės būdingos rūgščių, bazių ir beveik visų druskų tirpalams. Elektrolitai, tirpdami vandenyje ar kitame poliniame tirpiklyje, savaime skyla (disocijuoja) į teigiamojo krūvio jonus − katijonus ir neigiamojo krūvio jonus – anijonus. Teigiamųjų jonų krūvių suma yra lygi neigiamųjų jonų krūvių sumai, todėl visas tirpalas yra elektriškai neutralus. Panardinus į indą su elektrolitu elektrodus ir prijungus prie jų išorinį srovės šaltinį, teigiamieji jonai (katijonai) ima slinkti prie katodo, neigiamieji jonai (anijonai) − prie anodo. Taip judėdami jonai per­neša elektros krūvius (3 pav.).

2 pav. Elektrolito laidumo matavimas

3 pav. Krūvio perneša elektrolituose

Visi elektrolitai skirstomi į kelias grupes (4 pav.).

4 pav. Elektrolitų skirstymas