Modulis 9: Teorinė dalis

Autorių teisės yra sudėtinė intelektinės nuosavybės dalis. Akademinės bendruomenės nariai turi gerbti kitiems priklausančią intelektinę nuosavybę kaip bet kurį kitą jiems nepriklausantį turtą. Autorių teisių nepaisymas naudojant įvairiuose šaltiniuose esančią informaciją arba pačius šaltinius savo darbuose gali tapti rimtu akademinės etikos pažeidimu.

	Autorių teisės  (angl. copyright) – turtinės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į sukurtą intelektinį (meninį, techninį ar kt.) kūrinį (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2018).

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti šie autorių teisių saugomi kūriniai (objektai):

• knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos;
• kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;
• rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);
• dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;
• muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;
• audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos;
• skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;
• fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai;
• architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);
• taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas;
• iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;
• kiti kūriniai.

Autorių teisių objektais taip pat laikomi:

• išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai);
• kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas;
• teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų neoficialūs vertimai.

Autorių teisių objektais nelaikomi:

• idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
• teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
• oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai;
• oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
• įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
• folkloro kūriniai.

Autorių teisės yra skirstomos į turtines ir neturtines.

Turtinės autorių teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (t. y. leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, vertimą, adaptavimą, platinimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, viešą paskelbimą ir t. t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos gali būti paveldimos pagal įstatymą ar testamentą (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2018).

	Neturtinės autorių teisės   – neekonominio pobūdžio teisės, kurios pripažįstamos tik pačiam autoriui – yra neperduodamos ir nepaveldimos – nes neatsiejamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t. y. jo vardu, garbe ir reputacija (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2018).

Kaip teigia Kirton, matant autorių teisių simbolį © nekyla klausimų, ar tekstą gina autorių teisės. Tačiau šis simbolis žymimas ne visada ir jo nebuvimas nereiškia, kad kūrinio autorių teisės nėra saugomos (Kirton, 2012).

Svarbu!
Autorių teisių simbolio nebuvimas nereiškia, kad su kūriniu galima elgtis kaip panorėjus: be autoriaus leidimo naudoti jo tekstą savo darbuose nenurodant šaltinio, kopijuoti, skenuoti ar dalytis juo interneto erdvėje.

Šiuo metu Lietuvoje autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po mirties, o neturtinės teisės yra neterminuotos. Siekiant jų nepažeisti, reikia laikytis sąžiningumo reikalavimų:

• šaltinius kopijuojant ar skenuojant,
• naudojant juose esančią informaciją savo darbuose.

Svarbu!
Kopijuojant ar skenuojant dokumentus edukaciniais tikslais būtina laikytis 1 paveiksle pateiktų bendrųjų reikalavimų. Komerciniai ar kito pobūdžio tikslai turi būti derinami su kūrinio turtinių teisių savininku – autoriumi, leidėju ar kt.

1 pav. Didžiausia edukaciniais tikslais leistina kopijuoti kūrinių dalis (pagal Kirton, 2012)

Svarbu!

Naudojant kitų autorių mintis, idėjas, pažodinius, perfrazuotus ar į kitą kalbą išverstus tekstų fragmentus, būtina pateikti nuorodą į autoriaus darbą. Skaitant tinkamai parašytą akademinį tekstą, turi nekilti abejonių, kurie jo elementai priklauso teksto autoriui, o kurie yra „pasiskolinti“ iš kitų autorių. Skaitytojui turi būti aišku, kur prasideda ir kur baigiasi svetimo teksto (taip pat ir išversto iš kitų kalbų) fragmentas ar mintis.

Plačiau apie tinkamą citavimą žr. modulyje  Šaltinių citavimas ir literatūros sąrašų sudarymas.