Modulis 11: Teorinė dalis

Įvadas

Mokslinių žurnalų kokybė atspindi aukštesnį šių žurnalų straipsnių vertinimą akademinėje bendruomenėje, o šių leidinių kokybės kriterijai taip pat padeda identifikuoti vertingus mokslinius leidinius. Vystantis atvirosios prieigos žurnalams, radosi leidinių, imituojančių mokslinių žurnalų leidybą dėl galimybės gauti mokestį už straipsnių publikavimą, tačiau šie leidiniai netaiko mokslinių leidinių kokybės reikalavimų ir nėra vertingi akademinėje bendruomenėje. Dėl šių priežasčių svarbu žinoti mokslinių žurnalų atrankos kriterijus ir jų paieškos galimybes.

Tikslas
Šio modulio tikslas – supažindinti su straipsniams publikuoti tinkamų mokslinių žurnalų atranka ir patikimų žurnalų paieškos galimybėmis.

Mokslinių žurnalų atrankos kriterijai

• Mokslinių žurnalų leidybos kokybė
• Mokslinių žurnalų patikimumo vertinimo kriterijai

Mokslinių žurnalų leidybos kokybė

Akademinei bendruomenei aktualu žinoti, ar analizuojami moksliniai informacijos šaltiniai yra patikimi, ir svarbu publikuoti straipsnius leidiniuose, parengtuose pagal pripažintus leidybos kokybės reikalavimus.

Svarbu!
Mokslininkai, mokslinių žurnalų leidėjai, mokslinės informacijos duomenų bazių rengėjai ir kiti mokslo komunikacijos dalyviai akcentuoja šiuos du svarbius mokslinių žurnalų leidybos kokybės aspektus: straipsnių turinio kokybės už tikrinimą, formaliųjų leidybos reikalavimų įgyvendinimą.

Straipsnių turinio kokybė pasiekiama aktyvia ir skaidria redkolegijos veikla, kai atrenkami geros kokybės rankraščiai, vykdomas patikimas recenzavimo procesas pagal nustatytus recenzavimo kriterijus, taikomi etiniai principai, atliekama plagiato patikra, užtikrinama taisyklinga publikacijų kalba, vykdoma savalaikė redkolegijos komunikacija su autoriais ir recenzentais.

Formalieji leidybos reikalavimai yra susiję su leidybos ir informacijos sklaidos procesais, leidinio platinimo, prieigos ir archyvavimo, registravimo duomenų bazėse, identifikacijos numerių ISSN (angl. International Standard Serial Number) ir DOI (angl. Digital Object Identifier) naudojimo ir kitais aspektais.

Pavyzdžiui, Lietuvos mokslų akademijos patvirtintoje periodinių mokslinių leidinių atrankos tvarkoje nurodoma, jog parama leidiniams gali būti skiriama, įvertinus juose skelbiamus mokslo darbus pagal kokybės kriterijus (mokslinis lygis, originalumas, tarptautiškumas, tarpdalykiškumas, reikšmingumas mokslo krypčiai), taip pat nurodytus formaliuosius leidybos reikalavimus dėl leidinio periodiškumo, informacijos viešinimo ir kt. (Lietuvos mokslų akademija, 2015).

Kaip teigia mokslinių žurnalų leidybos profesionalai, sėkmingai ir kokybiškai mokslinei leidybai reikalingi bent minimalūs reikalavimai: geros kokybės rankraščiai, skaidri ir aktyvi redkolegijos veikla, finansinis stabilumas, gera recenzijų kokybė, leidinio matomumas ir indeksavimas žinomose tarptautinėse duomenų bazėse, atvira straipsnių prieiga internete, vartotojui palanki leidinio svetainė. Pradedant leidybą reikėtų apsispręsti dėl leidinio periodiškumo, recenzavimo ir kitų leidybos procesų įgyvendinimo, leidinio platinimo galimybių ir atskirų ISSN (angl. International Standard SerialNumber) numerių reikalingumo spausdintam ir skaitmeniniam leidiniui, DOI (angl. Digital Object Identifier) naudojimo, išsamios ir aiškios informacijos pateikimo autoriams ir akademinei bendruomenei, etinių principų taikymo redkolegijos veikloje, plagiato patikros įrankio pasirinkimo bei taisyklingos straipsnių kalbos užtikrinimo (Jawaid Jawaid, 2017).

• mokslinių rezultatų publikavimo kokybės ir mokslinės informacijos patikimumo visuomenėje,
• galimybės akademinei bendruomenei ir visai visuomenei atsirinkti patikimą informaciją iš vertingų mokslinių leidinių ir ją panaudoti pakartotinai,
• galimybės mokslininkams pasirinkti tinkamą žurnalą savo straipsniams publikuoti.

Naudinga!

Vienus išsamiausių mokslinių žurnalų leidybos gerosios patirties principų skelbia atvirosios prieigos mokslinių žurnalų registro DOAJ (angl. Directory of Open Access Journal)  kūrėjai. Žurnalų registras DOAJ tarptautinės akademinės bendruomenės pripažįstamas nuo 2003 m., jame šiuo metu užregistruota per 10 tūkst. recenzuojamų atvirosios prieigos mokslinių žurnalų iš įvairių šalių. Tarp jų užregistruoti 36 Lietuvos atvirosios prieigos moksliniai žurnalai, nors mūsų šalyje jų leidžiama keturis kartus daugiau. 2018 m. pradžioje DOAJ kartu su partneriais (Committee on Publication Ethics Open Access Scholarly Publishers Association World Association of Medical Editors) paskelbė atnaujintus mokslo leidybos skaidrumo ir gerosios praktikos principus (Principles of Transparency and Best Practice in Scholarly Publishing, 2018).

Svarbu!

Vystantis atvirosios prieigos žurnalams ir jų leidyboje pradėjus taikyti autorių mokestį už straipsnio recenzavimą bei publikavimą, ėmė rastis vadinamųjų grobuoniškų (angl. predatory, pseudo-journals) mokslinių žurnalų. Tokių žurnalų svetainėse, imituojant mokslinio žurnalo leidybą, pateikiama panaši informacija kaip ir moksliniuose žurnaluose, o mokslininkai kviečiami teikti straipsnius už tam tikrą mokestį. Šie žurnalai netaiko recenzavimo ir kitų mokslinių leidinių kokybės reikalavimų, itin greit publikuoja straipsnius (Craft, 2016). Galiausiai paaiškėja, kad šie straipsniai nėra tinkami vertinti akademinėje bendruomenėje.    Šiems grobuoniškiems žurnalams atpažinti reikalingus kriterijus bandė aprašyti J. Beall (Laine Winker, 2017). Kadangi naujai pradėtų leisti žurnalų ir grobuoniškų žurnalų kai kurie vertinimo aspektai gali būti panašūs, dėl J. Beall pateiktų kriterijų tinkamumo diskutuojama (Olivarez, Bales, Sare van Duinkerken, 2018). Vis dėlto šie atpažinimo kriterijai yra svarbūs nustatant mokslinių leidinių patikimumą.

Mokslinių žurnalų patikimumo vertinimo kriterijai

Mokslinių žurnalų patikimumo vertinimo kriterijai išskirti atsižvelgiant į išanalizuotus mokslinių žurnalų leidybos kokybės aspektus, gerosios patirties principus ir grobuoniškų žurnalų atpažinimo svarbą. Šie kriterijai būtini norint nuspręsti, ar verta publikuoti straipsnį pasiūlytame leidinyje, ir norint savarankiškai pasirinkti tinkamą mokslinį žurnalą.

Naudinga!

Mokslinius žurnalus atsirinkti ir patikrinti jų patikimumą galima autoritetinguose mokslinių žurnalų registruose ar duomenų bazėse (apie tai išsamiau žr. skyriuje  Mokslinių žurnalų paieškos galimybės ir įrankiai). Juose moksliniai žurnalai registruojami atlikus leidybos kokybės patikrą ir atitinka mokslinių žurnalų gerosios patirties principus. Radus žurnalą šiuose ištekliuose, nebereikia abejoti dėl mokslinio žurnalo patikimumo.

Mokslinių žurnalų patikimumo vertinimo kriterijai (žr. 1 lentelę) rodo, kas turėtų būti paskelbta leidinyje, kokią informaciją reikėtų patikrinti ir į kokius aspektus reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.

1 lentelė. Mokslinių žurnalų patikimumo vertinimo kriterijai (parengta pagal Šarlauskienė, Šarlauskas, 2018; Principles of Transparency and Best Practice in Scholarly Publishing, 2018)

Vertinamoji sritis	Mokslinių žurnalų patikimumo vertinimo kriterijai
Leidėjas	Leidėjas yra mokslo ir studijų institucija, tarptautiniu mastu žinomas mokslinių leidinių leidėjas ar mokslininkų profesinė asociacija. Žurnalo savininkas ir leidėjas paskelbti leidinio svetainėje, nurodyta išsami jų kontaktinė informacija.  Dėmesio! Jeigu leidėjo patikimumas kelia abejonių, verta patikrinti, ar jis neįtrauktas į vadinamųjų grobuoniškų leidėjų sąrašą , taip pat būtina atkreipti dėmesį į kitus vertinimo kriterijus.
Redkolegija	Redkolegija yra tarptautinė, ją sudaro mokslininkai iš įvairių mokslo institucijų. Redkolegijos nariai yra leidinio mokslinės srities ekspertai, internete galima rasti jų mokslinės veiklos rezultatų. Leidinyje ar leidinio svetainėje nurodyti redkolegijos narių asmenvardžiai, atstovaujama institucija, el. pašto adresai. Leidinyje ar leidinio svetainėje nurodyta redkolegijos kontaktinė informacija.  Dėmesio Reikėtų iš karto suabejoti žurnalo patikimumu, jeigu nurodytas tik bendrasis el. pašto adresas, nesusietas su jokiu asmeniu, ir nėra kitų redkolegijos kontaktų.
Leidinio tematika ir identifikavimas	Žurnalas turi aiškią viešai paskelbtą mokslo sričių tematiką. Žurnalas turi ISSN (angl. International Standard Serial Number) numerį spausdintam leidiniui ir eISSN numerį elektroniniam leidiniui, viešai nurodytus leidinyje ir leidinio svetainėje. Dėmesio! Žurnalo ISSN ir eISSN buvimas nerodo žurnalo kokybės ir patikimumo, tačiau šie numeriai padeda identifikuoti žurnalą duomenų bazėse ir registruose. Atliekant informacijos apie žurnalą paiešką, būtina atkreipti dėmesį į ISSN ir eISSN numerius.
Recenzavimo procesas	Leidinio svetainėje nurodyta, kad žurnalas recenzuojamas, ir aprašytas rankraščių recenzavimo procesas. Redkolegija skiria ne mažiau kaip du recenzentus.  Dėmesio! Recenzavimo proceso nebuvimą ar prastą recenzavimą išduoda akivaizdžiai nekokybiški, neredaguoti ir su klaidomis paskelbti žurnalo straipsniai, taip pat publikuoti nemoksliniai ar pseudomoksliniai (angl. pseudo-science) straipsniai.
Leidinio struktūra ir periodiškumas	Moksliniai straipsniai atskiriami nuo kitų leidinio dalių (skelbimų, knygų recenzijų ir kt.) ir sudaro ne mažiau kaip tris ketvirtadalius kiekvieno numerio apimties. Žurnalas leidžiamas ne rečiau kaip 2 kartus per metus, jo metinė apimtis yra apie 20 spaudos lankų, žurnalo numerių publikavimo periodai nurodyti viešai.
Straipsnių ir jų autorių informacija	Straipsniuose nurodomi straipsnių autorių asmenvardžiai, atstovaujama institucija, el. pašto adresai. Straipsnio metrikoje nurodomas leidinio pavadinimas, numeris (tomas), puslapiai, leidimo metai, DOI (angl. Digital Object Identifier) numeris.  Dėmesio! Grobuoniškų leidinių straipsnių autoriai gali būti išgalvoti arba įrašytos su leidiniu nesusijusių mokslininkų pavardės. Kilus neaiškumams, reikėtų atlikti informacijos apie autorius paiešką internete.
Leidinio informacija	Leidinio svetainė parengta profesionaliai, joje pateikta išsami informacija apie leidinį, aprašyti publikacijų pateikimo, recenzavimo, leidybos etikos ir skaidrumo bei kiti procesai, pateikti reikalavimai straipsniams ir kiti dokumentai.  Dėmesio! Reikėtų suabejoti žurnalo patikimumu, jeigu leidinio svetainėje informacija atnaujinta seniai, joje yra gramatinių klaidų ir neveikiančių nuorodų, nėra paskutiniųjų metų numerių ar straipsnių.
Leidinio referavimas duomenų bazėse	Leidinio svetainėje pateikta informacija apie jo referavimą tarptautinėse duomenų bazėse ir pateikti naujausi žurnalo cituojamumo rodikliai.  Svarbu! Pasitaiko, kad leidinyje įvardytose duomenų bazėse žurnalas iš tikrųjų nėra referuojamas, pateikiamas išgalvotas cituojamumo rodiklis. Leidinyje ar jo svetainėje pateiktą informaciją būtina patikrinti įvardytose duomenų bazėse ar kreiptis dėl informacijos patikros į institucijos biblioteką.
Akademinis sąžiningumas ir publikavimo etika	Leidinio svetainėje aprašytos autorių teisių ir akademinio sąžiningumo nuostatos, plagiato patikros procesai. Leidinio svetainėje paskelbti publikavimo etikos ir skaidrumo nuostatai, rekomenduotinas publikavimo proceso pažeidimų atpažinimo ir valdymo procesas pagal Leidinių etikos komiteto (angl. Committee on Publication Ethics, COPE) rekomendacijas.  Dėmesio! Leidinio svetainėje turi būti nurodyta, kad autoriai deklaruoja straipsnio originalumą ir žurnalas neperpublikuoja straipsnių iš kitų leidinių.
Archyvavimas, atviroji prieiga	Leidinys turi numerių ar straipsnių archyvą. Leidinio archyvavimo nuostatos aprašytos leidinio svetainėje. Leidinio visateksčių straipsnių prieigos sąlygos paskelbtos leidinio svetainėje. Jeigu žurnalas taiko atvirąją prieigą, leidinio svetainėje turi būti randami atvirosios prieigos straipsniai.  Dėmesio!  Leidėjų autorių teisių politiką ir leidimą autoriui archyvuoti savo straipsnį atvirojoje prieigoje galima patikrinti svetainėje ScherpaRomeo.
Leidybos modelis ir rinkodara	Leidinio svetainėje pateikta informacija apie straipsnių publikavimo mokesčius arba jų netaikymą, įvardytas žurnalo verslo modelis ir pajamų šaltiniai, reklamos politika.   Dėmesio! Prieš pateikiant straipsnį publikuoti, būtina sužinoti informaciją apie publikavimo mokestį ir atidžiai įsigilinti į gautą straipsnio publikavimo sutartį.

Mokslinių žurnalų paieškos galimybės ir įrankiai

• Mokslo vertinimo duomenų bazės
• Mokslinių žurnalų duomenų bazės ir kiti paieškos įrankiai

Mokslo vertinimo duomenų bazės

Renkantis leidinį straipsniui publikuoti, būtina patikrinti jo patikimumą pagal mokslinių žurnalų vertinimo kriterijus ir nustatyti jo pripažinimą akademinėje bendruomenėje. Reikėtų pasirinkti tinkamiausią žurnalą pagal jo vertinimą Lietuvos mokslo sistemoje ir atkreipti dėmesį į straipsniams keliamus reikalavimus. Taip pat reikėtų žinoti, kad straipsnių recenzavimo ir publikavimo procesai gali užtrukti nuo pusės iki dvejų metų. Straipsnių publikavimas aukštai vertinamuose leidiniuose paprastai užtrunka ilgiau, nes yra daugiau norinčiųjų juose publikuotis.

Vertingiausios yra recenzuotos mokslinės publikacijos, paskelbtos leidiniuose, įtrauktuose į tarptautines duomenų bazes ir turinčiuose cituojamumo rodiklius (žr. 2 lentelę).

Dėmesio!
Kadangi kiekviena mokslinių publikacijų duomenų bazė turi ribotą registruotų leidinių skaičių, cituojamumo rodikliai atspindi tik tos konkrečios duomenų bazės duomenis. Mokslinės publikacijos gali turėti kelis cituojamumo rodiklius, pavyzdžiui: GoogleScholar, Lituanistika, Index Copernicus, Scopus, Clarivate Analytics (buvusi Thomson Reuters).

Svarbu!

Lietuvoje labiausiai vertinami moksliniai straipsniai ir žurnalai, įtraukti į mokslo vertinimo duomenų bazes Clarivate Analytics ir SCOPUS. Atkreiptinas dėmesys, jog įvairių mokslo sričių vertinimo nuostatos yra skirtingos (Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo, 2018). Išsamiau apie mokslo vertinimą ir paiešką minėtose duomenų bazėse žr. modulyje Mokslo rezultatų vertinimas.

2 lentelė. Straipsniams publikuoti tinkamų mokslinių žurnalų paieška mokslo vertinimo duomenų bazėse

Paieškos įrankis	Paieškos išteklių informacija
Prenumeruojamos duomenų bazės	Clarivate Analytics – bibliografinės citavimo informacijos duomenų bazės, kuriose pateikiami autorių, publikacijų, žurnalų ir kiti cituojamumo rodikliai: Web of Science – duomenų bazėje referuojamų žurnalų paieška; Journal Citation Reports – žurnalų cituojamumo rodiklių paieška. Svarbu! Duomenų bazes Web of Science ir Journal Citation Reports 2018 m. prenumeruoja Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vilniaus universitetas. Kitų akademinių institucijų atstovai šiomis duomenų bazėmis gali naudotis minėtų institucijų bibliotekose. Prenumeruojamų institucijų sąrašas gali keistis, todėl informaciją vertėtų pasitikslinti LMBA svetainėje. Scopus – bibliografinės citavimo informacijos duomenų bazė. Svarbu! Duomenų bazę 2018 m. prenumeruoja Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas. Kitų akademinių institucijų atstovai šiomis duomenų bazėmis gali naudotis minėtų institucijų bibliotekose. Prenumeruojamų institucijų sąrašas gali keistis, todėl informaciją vertėtų pasitikslinti LMBA svetainėje.
Atvirosios prieigos ištekliai	Lietuvos mokslinių periodinių leidinių sąrašas su papildomais duomenimis Master Journal List – duomenų bazėje Web of Science referuojamų leidinių sąrašas. Source title List – duomenų bazėje Scopus referuojamų leidinių sąrašas. Scimago Journal Rankings – žurnalų cituojamumo rodikliai iš duomenų bazės Scopus. Edanz Journal Selector – žurnalų paieškos pagal duomenų bazės Web of Science cituojamumo rodiklius įrankis. Google Scholar Metrics – žurnalų cituojamumo rodikliai mokslinės informacijos sistemoje Google Scholar.

Mokslinių žurnalų duomenų bazės ir kiti paieškos įrankiai

Straipsniui publikuoti tinkamiausią leidinį galima susirasti mokslinių žurnalų duomenų bazėse ir įvairiuose registruose. Mokslinių žurnalų leidėjai yra suinteresuoti publikuojamų mokslinių straipsnių kiekybe ir kokybe, todėl savo svetainėse pateikia autoriams skirtų patikimų mokslinių žurnalų paieškos įrankių. Mokslinių žurnalų paiešką aktualu atlikti pagal mokslo sritis ar mokslinių tyrimų tematiką.

Mokslinių žurnalų duomenų bazėse ar registruose (žr. 3 lentelę) susiradus tinkamą žurnalą, būtina susipažinti su informacija apie jį (reikalavimai straipsniui, straipsnių pateikimo terminai, recenzavimo procesas, publikavimo laikas ir kt.) ir tik tada nuspręsti dėl žurnalo tinkamumo straipsniui publikuoti. Iškilus klausimams, visada vertėtų susisiekti su žurnalo redkolegija.

3 lentelė. Straipsniams publikuoti tinkamų mokslinių žurnalų paieška leidėjų duomenų bazėse ir registruose

Paieškos įrankis	Paieškos išteklių informacija
Prenumeruojamos duomenų bazės	EBSCO Publishing, Emerald, Nature, Science Direct, SpringerLINK, Taylor&Francis, Wiley ir daug kitų duomenų bazių, jų interneto adresus ir žurnalų sąrašus rasite LMBA svetainėje. Ulrichsweb – pasaulio periodinių leidinių bibliografinė duomenų bazė, prieinama Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.  Svarbu!   Prenumeruojamomis duomenų bazėmis galima naudotis jas prenumeruojančios institucijos interneto tinkle arba prisijungus prie jo per nuotolinę prieigą (per institucijos VPN, EZProxy ar kt.). Kai kuriomis duomenų bazėmis (pvz., EBSCO Publishing) galima naudotis su slaptažodžiais, kuriuos suteikia institucijos biblioteka.
Leidėjų sukurti žurnalų paieškos įrankiai	Emerald Journals Elsevier Journal Finder Nature online manuscript submission and tracking system Oxford Journals Which PLOS journal best fits your research? PubMed PubReMiner Sage Journals Science Journals Springer Journals By Subject Area Springer Journal Suggester Taylor and Francis Online Wiley Find a Journal
Atvirosios prieigos mokslinių žurnalų registras	Directory of Open Access Journals (DOAJ) – atvirosios prieigos mokslinių žurnalų registras, kuriame referuojami pagal kokybės kriterijus atrinkti moksliniai žurnalai.

Apibendrinimas

Šiame modulyje susipažinote su mokslinių žurnalų kokybės ir vertinimo kriterijais, padedančiais pasirinkti tinkamus ir patikimus leidinius straipsniams publikuoti, sužinojote šių žurnalų paieškos galimybes mokslo vertinimo ir mokslinių žurnalų duomenų bazėse, leidėjų teikiamuose žurnalų paieškos ir kituose įrankiuose. Atkreipėme jūsų dėmesį į mokslo vertinimo aktualumą akademinėje bendruomenėje bei leidinių, imituojančių mokslinių žurnalų leidybą, atpažinimą, taip pat nurodėme priemones, padedančias identifikuoti ir pasirinkti patikimus mokslinius žurnalus straipsniams publikuoti.