Modulis 12: Teorinė dalis

Mokslinio straipsnio struktūra

Tyrimo problemos ir klausimo suformulavimas, aiškios straipsnio struktūros parengimas yra esminis straipsnio rašymo etapas. Dažniausiai straipsniuose naudojama IMRaD (angl. Introduction, Methods, Results, and Discussion) struktūra, kurią sudaro keturios dalys: įvadas, metodai, rezultatai ir diskusija (Perneger & Hudelson, 2004). Kiekviena dalis siekia konkrečių, aiškiai apibrėžtų tikslų ir atsako į klausimus:

• Įvade – kodėl tyrimas atliktas? Pristatomas tyrimo klausimas ir problema;
• Metodų dalyje – kas buvo atlikta? Pristatoma, kas buvo daroma, siekiant atsakyti į tyrimo klausimą;
• Rezultatų dalyje – kas buvo rasta? Pristatomi tyrimo rezultatai;
• Diskusijos dalyje – kaip tyrimas prisideda prie mokslo srities ar disciplinos vystymo? Aptariamas gautų rezultatų reikšmingumas, jie lyginami su kitų autorių rezultatais ir įžvalgomis.

Pagrindiniai mokslinio straipsnio elementai gali nežymiai skirtis atsižvelgiant į straipsnio tipą (apžvalginis ar originalus tyrimas, atvejo studija, metodologinis straipsnis) ir į žurnalo ar mokslo srities (disciplinos) reikalavimus. Nusprendus, kuriame žurnale norima publikuoti straipsnį, reikia susipažinti su autoriams skirtais žurnalo reikalavimais ar rekomendacijomis. Universali, daugeliu atvejų naudojama straipsnio struktūra pateikiama 1 pav.

 
1 pav. Mokslinio straipsnio struktūra

Straipsnio pavadinimas turi būti įdomus ir informatyvus. Jis pristato pagrindinę straipsnio temą, todėl jame turi būti pavartoti esminiai temą atspindintys žodžiai.

Santrauka nėra įvadas, tai trumpa ir informatyvi straipsnio apžvalga, pristatanti straipsnio esmę, pagrindinius argumentus, rezultatus ir išvadas. Skaitytojui turi būti aišku, ko tikėtis iš straipsnio.

Reikšminiai žodžiai. Parenkami 4–5 specifiniai žodžiai, geriausiai apibūdinantys straipsnyje nagrinėjamą temą. Dažniausiai pradžioje pateikiami bendresni terminai, po jų konkretesni. Jie neturėtų kartoti pavadinime esančių žodžių, tačiau turėtų būti vartojami straipsnio santraukoje ir tekste.

		Svarbu!
		Straipsnio pavadinimas, reikšminiai žodžiai ir santrauka turi būti informatyvūs, įdomūs ir patrauklūs, nes jie aprašomi ir indeksuojami įvairiose duomenų bazėse ir kataloguose. Šie duomenys yra nemokamai prieinami internete net ir tada, kai pats straipsnis nėra laisvai prieinamas, todėl tinkamas šių duomenų parengimas turi įtakos straipsnio peržiūrų skaičiui, skaitomumui, o dažnai lemia ir cituojamumą.

Pagrindinę straipsnio dalį sudaro įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodai, tyrimo rezultatai ir diskusija. Informacija turi būti pateikta paveikiai ir kaip galima konkrečiau ir glausčiau, kad būtų taupomas straipsnio skaitytojų laikas.

Įvade pateikiamas straipsnio pagrindimas, nurodomas tikslas, apžvelgiama, kokie nauji temos aspektai nagrinėjami, kodėl tai svarbu ir aktualu, aptariama, kuo šis straipsnis skiriasi nuo kitų publikacijų. Įvade suformuluojamas tyrimo klausimas ir problema, pristatoma straipsnio nauda ir indėlis į naujų mokslinių žinių kūrimą. Įvadas yra gera straipsnio rašymo pradžia, tačiau jis dažnai yra perrašomas arba dar kartą koreguojamas vėliau, kai straipsnis baigiamas rašyti.

Literatūros apžvalga. Straipsnio autorius turi parodyti, kad yra gerai susipažinęs su nagrinėjama tema atliktais tyrimais ir vykstančia moksline diskusija. Rengiant literatūros apžvalgą turėtų būti naudojami nagrinėjamą temą atitinkantys svarbiausi ir naujausi informacijos šaltiniai. Retai pasitaiko straipsnių, neturinčių literatūros apžvalgos ir nesiremiančių ankstesnių tyrimų rezultatais, tačiau dažnai straipsnyje nebūna atskiros literatūros apžvalgos dalies – ji pateikiama įvade.

Tyrimo metodai. Šioje dalyje aprašoma, kaip buvo atliktas tyrimas: detaliai paaiškinama, kaip buvo renkami duomenys, kokios konkrečios priemonės, medžiagos ar technologijos buvo naudojamos, pristatoma imtis ir atrankos metodai. Jeigu naudojama standartinė ar kituose šaltiniuose aprašyta metodologija, turi būti pateiktos nuorodos į ją aprašantį šaltinį arba ji turi būti pateikta priede.

Rezultatai (Diskusija). Šioje dalyje pristatomi ir interpretuojami tyrimo duomenys. Autorius pateikia nuomonę ir poziciją dėl tyrimo rezultatų ir sąsajų su literatūros šaltiniuose analizuojamais tyrimų rezultatais.

Baigiamąją straipsnio dalį sudaro išvados, padėkos, literatūros sąrašas ir pagalbinė medžiaga (priedai).

Išvadose apibendrinami tyrime grindžiami teiginiai ir rezultatai, dar kartą patvirtinama straipsnyje aprašyto tyrimo nauda ir indėlis į mokslą, pateikiama rekomendacijų dėl tolimesnių tyrimų.

Literatūros sąraše aprašomi tekste paminėti šaltiniai.

		Dėmesio!
		Straipsnio pavadinimas, reikšminiai žodžiai ir santrauka turi būti informatyvūs, įdomūs ir patrauklūs, nes jie aprašomi ir indeksuojami įvairiose duomenų bazėse ir kataloguose. Šie duomenys yra nemokamai prieinami internete net ir tada, kai pats straipsnis nėra laisvai prieinamas, todėl tinkamas šių duomenų parengimas turi įtakos straipsnio peržiūrų skaičiui, skaitomumui, o dažnai lemia ir cituojamumą.

Straipsnio pavadinimas

Straipsnio pavadinimas turi būti įdomus ir informatyvus. Net ir labai geri straipsniai dažnai yra neskaitomi dėl to, kad jų pavadinimas yra nepatrauklus arba neatitinka straipsnyje pateikiamo turinio. Straipsnio pavadinimas dažnai lemia, ar informacijos ieškantis asmuo atsivers ir perskaitys straipsnį, tad, jei norite, kad jūsų parengtą straipsnį perskaitytų kiti tyrėjai, turite gerai apgalvoti straipsnio pavadinimą.

Straipsnio pavadinimas turi siekti šių tikslų:

• atskleisti straipsnio turinį ir tyrimo klausimą;
• būti prasmingas, patrauklus ir įdomus skaitytojui;
• būti informatyvus, bet kaip galima trumpesnis;
• atspindėti autoriaus rašymo stilių ir požiūrį;
• pavadinime esantys žodžiai turi padėti rasti straipsnį.

Straipsnio pavadinimą turėtų sudaryti 5–15 žodžių, atspindinčių temą, metodą, imtį ir rezultatą. Reikėtų vengti nereikalingų žodžių ir mokslo srityje vartojamo žargono ar santrumpų, suprantamų tik tam tikros srities ekspertams (4 Important Tips On Choosing a Research Paper Title - Enago Academy, 2018).

		Rekomenduojama!
		Siūloma tokia straipsnio pavadinimo struktūra: [Rezultatas]: [metodas] [tema] [tyrimo imtis].

Santraukos rašymas

Santraukos tikslas – supažindinti skaitytojus su straipsnio (pranešimo) turiniu, padėti įvertinti straipsnį ir nuspręsti, ar jis jiems tinkamas. Ieškantiems mokslinės informacijos santrauka sudaro galimybę įvertinti rastą informaciją, nes per trumpą laiką leidžia susipažinti su šaltinio esme. Mokslinė santrauka yra trumpa (200–300 žodžių) straipsnio ar kito informacijos šaltinio apžvalga, kurioje pateikiami pagrindiniai straipsnio elementai.

Santrauka dažniausiai rašoma tada, kai straipsnis jau yra parengtas, joje koncentruotai pateikiama esminė straipsnį pristatanti informacija. Jeigu rašant straipsnio santrauką susiduriama su sunkumais, reikėtų pagalvoti, kaip būtų galima patobulinti ar net pakeisti straipsnio temą ar struktūrą.

		Svarbu!
		Dauguma mokslo disciplinų pateikia savų nurodymų, kaip rašyti santrauką, bet egzistuoja ir bendri santraukos rašymo reikalavimai: santrauką turi sudaryti viena ar kelios pastraipos, kuriose informacija pateikiama vientisu, nuosekliu, glaustu stiliumi; pristatoma pagrindinė tyrimo informacija: aktualumas ir problema, tyrimo klausimas, metodai, rezultatai, išvados ir rekomendacijos; pateikiama informacija turi tiksliai atitikti straipsnio ar kito šaltinio informacijos pateikimo seką; negalima pridėti papildomos informacijos, kurios nėra straipsnyje; santrauka turi būti rašoma taip, kad ją būtų galima skaityti kaip savarankišką šaltinį ir suprasti neskaičius straipsnio; santraukos tekstas turi būti suprantamas ne tik konkrečios srities specialistams, bet ir plačiajai auditorijai.

Žurnalai dažnai nurodo tikslų santraukos ir (ar) straipsnio žodžių skaičių bei santraukos struktūros reikalavimus. Jeigu konkretūs reikalavimai nepateikti, rekomenduojama tokia santraukos struktūra:

• problemos pristatymas / aktualumas / kontekstas,
• tyrimo objektas / tikslas,
• metodai / medžiaga / tiriamieji / atlikimas / duomenų analizės būdai,
• rezultatai,
• rezultatų aptarimas / išvados / rekomendacijos.

Santrauka turi būti trumpa ir glausta, bet teksto kalba turėtų būti sklandi. Tai, ar pavyksta parašyti gerą santrauką, lemia gebėjimas tiksliai, aiškiai ir glaustai pateikti pagrindinę informaciją apie straipsnį.

		Rekomenduojama!
		Santrauką galima patobulinti remiantis šiais patarimais: atskiroms santraukos dalims susieti į bendrą visumą reikėtų vartoti jungiamąsias frazes ir (ar) žodžius (50 linking words to use in academic writing, 2016); nereikalingą informaciją reikėtų pašalinti, o santrauką papildyti svarbia, galbūt netyčia praleista, informacija; būtina ištaisyti gramatines ir stiliaus klaidas.

Reikšminiai žodžiai

Reikšminiai žodžiai yra raktas į straipsnio sklaidą internetinėje erdvėje. Tinkamai parinkti reikšminiai žodžiai lemia straipsnio randamumą ir naudojamumą (Get found – optimize your research articles for search engines, 2012). Rekomenduojama parinkti tokius žodžius, kurie labai smarkiai nesiskiria nuo straipsnio tekste dažnai vartojamų terminų, ir išrikiuoti juos reikšmės konkretėjimo tvarka – pradedant nuo bendrųjų mokslo šakos terminų ir baigiant konkrečiais temą apibūdinančiais terminais.

		Svarbu!
		Nederėtų: vartoti bendrojo pobūdžio žodžių, vartoti retai aptinkamų santrumpų ar žargono, kartoti straipsnio pavadinimą.

Įvadas

Įvade pristatomas tyrimo kontekstas ir skaitytojui parodomas darbo reikšmingumas, todėl įvadas turi būti parašytas glaustai, tačiau aiškiai parodant tyrimo svarbą. Įvade supažindinama su kitų autorių darbais, kuriais remiasi tyrimas, pristatomi reikšmingiausi tos srities tyrimai ir bent keli naujausi apžvalginiai straipsniai, taip pat aiškiai parodoma, kaip šis tyrimas dera su kitais.

Įvade aiškiai įvardijama mokslinė problema, nurodomi sprendimo būdai ir tyrimo ribotumai, pristatomi straipsnyje vartojami terminai ir (ar) kintamieji.

		Dėmesio!
		Įvadas parengia skaitytoją straipsnio skaitymui ir pagrindžia straipsnyje pristatomo tyrimo svarbą.

Literatūros apžvalga

Literatūros apžvalga yra rašoma siekiant apžvelgti šaltinius, skaitytus ir analizuotus tyrinėjant tam tikrą temą ar reiškinį, ir parodyti temos vietą platesnėje tyrimų erdvėje. Literatūros apžvalga gali būti rengiama kaip atskiras apžvalginis straipsnis arba įjungiama į empirinio, originalaus tyrimo rezultatus pristatantį mokslinį straipsnį. Apžvalgoje naudojami šaltiniai turi būti cituojami pateikiant tikslias citatas arba perfrazuotas autorių mintis. Nuorodos į šaltinius turi būti įterpiamos tekste ir įtraukiamos į literatūros sąrašą, pateikiamą straipsnio pabaigoje.

		Svarbu!
		Įvairių sričių ar krypčių moksluose naudojami skirtingi citavimo stiliai. Tarkim, socialinių mokslų darbuose rekomenduojama naudoti APA citavimo stilių, medicinos mokslų – Vankuverio stilių ir t. t., todėl rašant straipsnį reikia susipažinti, kaip teisingai reikėtų pateikti nuorodas ir parengti konkretaus žurnalo reikalavimus atitinkantį literatūros sąrašą.

Rašant literatūros apžvalgą reikėtų atsirinkti labiausiai temą atitinkančią informaciją, kuri atliepia tyrinėjamą objektą ir tyrimo tikslą. Apžvalgoje turi būti aiškiai parodyta, kaip informacija susijusi su mokslinių tyrimų klausimu (nepakanka vien straipsnio autorius žinojimo, kad toks ryšys akivaizdus).

Rengiant literatūros apžvalgą reikia pasirinkti įvairius su analizuojama tema susijusius šaltinius. Galima naudoti ir tuos šaltinius, kurie tiesiogiai neatsako į pasirinktą tyrimo klausimą, tačiau vienu ar kitu aspektu yra susiję su tyrinėjama problema. Atsirenkant šaltinius, iš pradžių gali tekti atlikti platesnės tematikos šaltinių paiešką. Tarkim, jeigu tyrimas susijęs su informacinių technologijų naudojimu ikimokykliniame ugdyme, galima rasti tiksliai temą atitinkančių straipsnių, tačiau galima rasti ir tokių šaltinių, kuriuose analizuojami ankstyvojo vaikų ugdymo ypatumai arba vaikų švietimo sveikatos saugos reikalavimai ir pan.

Geriau susipažinus su analizuojama tema, paieškos klausimą galima siaurinti ir ieškoti temą tiksliau atitinkančių šaltinių. Reikėtų nepamiršti, kad literatūros apžvalgos tikslas yra parodyti mokslinių tyrimų klausimo vietą platesnėje mokslinių tyrimų erdvėje.

Literatūros apžvalgoje neužtenka apžvelgti ir apibendrinti analizuojamus šaltinius, juos dar reikia kritiškai įvertinti: susipažinti su tyrimo tikslu, teoriniais teiginiais, metodologija, rezultatais ir išvadomis, įvertinti, ar straipsnyje nėra prieštaravimų, tyrimo apribojimų. Pvz., galima įvertinti, ar tyrimo rezultatai gali būti taikomi bendrajai imčiai ar tik tam tikrai specifinei grupei tam tikrame kontekste, galima numatyti generalizavimo sąlygas, įžvelgti autoriaus atlikto tyrimo privalumus ir silpnąsias vietas bei rezultatų neatitikimus.

Atliekant apžvalgą, informacija turi būti pateikiama prasmingai. Kai kuriose literatūros apžvalgose pirmiausia pateikiamos temos sampratos arba bendroji apžvalga, kitose informacija grupuojama pagal temas arba tyrimų tipus (pvz., kartu pateikiamos atvejo studijos, ypač jeigu jas sieja bendras tyrimo klausimas, rezultatai ar kiti panašumai).

Būtina numatyti tokius mokslinių tyrimų klausimus, kurie dar nėra nagrinėti tos mokslo srities literatūroje.

Autoriai ir tyrimai turi būti pateikiami remiantis tam tikra logine seka, tyrėjų nuomonės gretinamos, analizuojamos, ieškoma sąsajų ir prieštaravimų, siekiama ne tik pristatyti, bet ir įvertinti aptariamų tyrimų rezultatus ir išvadas.

Paprastai vadovaujamasi principu tyrimus nagrinėti tiek, kiek jie yra svarbūs aptariamai sričiai, kiek yra svarios jų išvados. Ne tokius reikšmingus tyrimus galima tik paminėti, o tuos, kurie yra dažnai cituojami, kuriais remiamasi daugelyje kitų darbų, su kuriais lyginami naujų tyrimų rezultatai, reikėtų aptarti plačiau.

Metodai

Šioje dalyje paaiškinama, kaip buvo renkami ir analizuojami duomenys. Pristatoma, kokie tyrimo metodai (kiekybiniai, kokybiniai, empiriniai, interpretaciniai) naudojami. Paaiškinama, kodėl pasirinkti būtent tokie tyrimo metodai ir kaip jie dera su mokslo kryptyje naudojamais tradiciniais metodais ir įprasta praktika. Pristatomos duomenų rinkimo metodų silpnosios ir probleminės sritys bei paaiškinama, kaip jos sprendžiamos. Detaliai ir aiškiai aprašomas visas tyrimo procesas – tai svarbu tiems tyrėjams, kurie norės pakartoti straipsnyje aprašytą tyrimą. Jeigu atliekant tyrimą buvo naudojamos kituose šaltiniuose aprašytos procedūros, jų aprašyti nereikia, pakanka pateikti nuorodą į pirminį šaltinį arba pateikti aprašymą pagalbinės medžiagos (priedų) dalyje.

Metodų dalyje pristatoma tyrimo populiacija, imtis, imties atrankos metodai ir dydis, duomenų rinkimo ir analizės metodai, tyrime naudota įranga ir medžiagos, aprašyti skaičiavimo algoritmai ir kodai.

		Svarbu!
		Jei tyrimų objektas yra žmonės arba gyvūnai, būtina laikytis tarptautinių ir nacionalinių etikos normų ir standartų (pvz., Helsinkio deklaracijos, The Declaration of Helsinki). Tyrimai turi būti suderinti su vietos etikos komitetu (nors ne visuomet etikos komiteto pritarimas garantuoja, kad žurnalo redkolegija pripažins, jog tyrimas buvo atliktas tinkamai, nepažeidžiant etikos normų).

Metodų dalis yra viena iš svarbiausių dalių, pagal kurią recenzentai nusprendžia, ar autorius naudoja naujausius tyrimo metodus, ar jie pagrįsti ir patikimi, ar validus bei patikimas yra tyrimas ir jo metu gauti rezultatai ir ar straipsnis vertas publikuoti.

Rezultatai

Aprašant tyrimo rezultatus vartojamas būtasis laikas, tiksli, nešališka ir neutrali kalba. Gauti rezultatai pristatomi, bet ne analizuojami. Vengiama daryti apibendrinimus, interpretacijas ir išvadas – tai daroma diskusijų dalyje. Rezultatų dalyje galima pateikti pastabų apie gautus rezultatus, ypač jeigu yra gauti dideli ir (ar) neįprasti skirtumai, tačiau interpretacijos daromos diskusijų dalyje. Jeigu gauti rezultatai neatitinka tyrime keliamų hipotezių, gautus neatitikimus ir prieštaravimus būtina pristatyti rezultatų dalyje, tačiau aptarti ir interpretuoti juos taip pat reikėtų diskusijų dalyje.

Rezultatų dalyje pristatomi tik svarbiausi duomenys, ne tokie svarbūs duomenys gali būti pristatomi pagalbinėje medžiagoje (prieduose). Tyrimo rezultatai neturėtų būti suskaidomi ir publikuojami keliuose straipsniuose.

		Rekomenduojama!
		Pristatant rezultatus rekomenduojama duomenis grupuoti, svarbiausius duomenis reikėtų išskirti ir akcentuoti, naudoti paveikslus, grafikus, lenteles. Grafinės priemonės turi būti aprašytos: nurodyti ašių pavadinimai, legendos, matavimo vienetai ir kita informacija, kad skaitytojai galėtų suvokti, kas yra pavaizduota. Tekste pateikta informacija neturi atkartoti grafikuose ir lentelėse pateiktos informacijos. Straipsnio autorius turi nuspręsti, kokia forma pateikti duomenys būtų geriau suprantami skaitytojui. Grafikuose reikėtų vengti naudoti daug spalvų, nes jos blaško dėmesį, be to, atspausdinti nespalvotai, grafikai tampa nesuprantami. Grafikų ir lentelių nerekomenduojama perkrauti duomenimis.

		Svarbu!
		Tyrimo tikslas – patikrinti keliamas hipotezes. Rezultatų dalyje turi būti aiškiai pasakyta, ar tyrimo metu gauti rezultatai patvirtino keliamą hipotezę, ar ne. Paaiškinimas, kodėl hipotezė patvirtinta arba ne, turėtų būti pateikiamas diskusijų dalyje.

		Dėmesio!
		Pastaraisiais metais vis daugiau žurnalų, ypač fizinių ir biomedicinos mokslų sričių, siekdami išvengti duomenų falsifikavimo, reikalauja pateikti ar padaryti atvirai prieinamus straipsnyje pristatomo tyrimo pirminius duomenis.

Diskusija

Šioje dalyje rezultatai yra analizuojami, paaiškinama jų reikšmė, įvertinama, kaip gauti duomenys patvirtina (arba nepatvirtina) tyrimo hipotezę. Rezultatai nėra kartojami, negali būti pateikiama ir naujų rezultatų. Diskusijų dalyje aptariami ne tik teigiami, bet ir neigiami, netikėti, neturintys paaiškinimo rezultatai. Duomenys interpretuojami, paaiškinama, kaip jie koreliuoja su kitų autorių tyrimais ir patvirtintais mokslo srities duomenimis, įvertinama, kokios galėtų būti tolesnių tyrimų kryptys arba kodėl jų reikėtų atsisakyti.

Šioje dalyje autorius gali pristatyti savo tyrimo ribotumą, galimybę daryti apibendrinimus visai imčiai. Jeigu tyrimo imtis yra nedidelė arba nereprezentatyvi, būtina nurodyti, kokią įtaką tai galėjo turėti tyrimo rezultatams.

Jeigu tyrimų duomenys leidžia daryti platesnius apibendrinimus, juos galima pristatyti diskusijų dalyje arba pateikti atskiroje išvadų dalyje. Jeigu visi apibendrinimai pateikiami diskusijų dalyje, atskiro išvadų skyriaus rašyti nebūtina.

		Svarbu!
		Siūloma vengti: pateikti teiginius, kurių negalima pagrįsti atlikto tyrimo duomenimis; vartoti abstrakčius pasakymus, pvz., „aukštesnė temperatūra“, „žemesnis slėgis“ ir kt.; vartoti naujus terminus ir sampratas, kurie nėra apibrėžti ir (ar) paminėti straipsnyje; pateikti apmąstymus ir spėjimus, neparemtus tyrimų duomenimis.

Diskusijų dalyje turi būti pradedama nuo konkrečių rezultatų analizės ir lyginimo su kitais tyrimais, vėliau daromi apibendrinimai, vedantys prie tyrimo išvadų, t. y. turi būti einama nuo konkrečių rezultatų prie jų apibendrinimo ir jų vietos parodymo plačiame mokslo srities (disciplinos) kontekste.

		Dėmesio!
		Tai pati svarbiausia straipsnio dalis. Dažnai straipsnis nepriimamas publikuoti dėl to, kad ši dalis yra per silpnai parašyta.

Išvados

Išvados naudingos trumpai apibendrinant straipsnį ar darant platesnius apibendrinimus. Išvados neturi pakartoti diskusijų dalyje pateiktos informacijos. Dažniausiai jas sudaro du trys punktai, kuriuose pakartotinai pristatomas atsakymas į tyrimo klausimą, pagrindiniai rezultatai, jų svarba, poveikis ir reikšmė mokslui ir praktikai.

		Svarbu!
		Išvados turi tiesiogiai atsakyti į įvade iškeltus probleminius klausimus. Reikėtų vengti apibendrinimų ir perteklinės informacijos.

Padėkos

Šioje dalyje paminimi asmenys, kuriems norima išreikšti padėką: konsultantai, finansiniai rėmėjai, redaktoriai, techniniai darbuotojai, rėmėjai, suteikę paramą ir (ar) galimybę atlikti tyrimą. Dažnai žurnalai reikalauja pateikti tyrimus finansavusių projektų pavadinimus ir dotacijos numerius.

Literatūros sąrašas

Straipsnyje turi būti analizuojami aktualūs, svarbiausi, naujausi literatūros šaltiniai. Literatūros sąraše yra pateikiami visi šaltiniai, kurie naudojami ir cituojami straipsnio tekste.

		Rekomenduojama:
		nenaudoti labai daug šaltinių, ypač tų, kurie yra mažai susiję su tyrimu; naudoti tik tuos šaltinius, kurių visus tekstus, o ne ištraukas, perskaitėte ir susipažinote; vengti didelio savicitavimo; vengti dažno to paties regiono ar institucijos publikacijų citavimo; laikytis autorių rekomendacijose nurodyto citavimo stiliaus reikalavimų.

Pagalbinė medžiaga (priedai)

Juose pateikiami ne tokie svarbūs duomenys, aprašomos standartinės procedūros ir kita su tyrimu susijusi informacija. Vis daugiau mokslinių žurnalų reikalauja pirminius tyrimo duomenis pateikti prieduose arba įkelti juos į mokslo duomenų talpyklas ir padaryti prieinamus pagal pareikalavimą arba per atvirąją prieigą.

Straipsnio rašymo procesas

Dažniausiai straipsnis yra rašomas ne ta pačia tvarka, kaip yra skaitomas, – jį galima pradėti rašyti nuo įvado, literatūros apžvalgos, metodų ar rezultatų pristatymo. Kai kuriems autoriams yra lengviau pradėti rašyti nuo įvado, nes tai padeda sudėlioti straipsnio logiką, kitiems – nuo metodų, nes ši dalis yra geriausiai žinoma, dar kitiems autoriams patogiausia pirmiausia pristatyti rezultatus.

		Rekomenduojama!
		Straipsnį vertėtų pradėti ne nuo teksto rašymo, o nuo tyrimo duomenų (lentelių, grafikų ir paveikslų) pateikimo ir rezultatų pristatymo, nes faktinė ir grafinė medžiaga padeda sudėlioti straipsnio loginę struktūrą. Tik tada rekomenduojama aprašyti tyrimo rezultatus, metodus, pristatyti diskusiją, o po jų pereiti prie įvado ir išvadų. Straipsnį aprašanti informacija (pavadinimas, santrauka ir reikšminiai žodžiai) tikslinama vėliausiai (žr. 2 pav.). Pabaigoje reikėtų dar kartą pasitikslinti žurnalo reikalavimus ir straipsnio struktūrą sudėlioti atsižvelgiant į juos ir į straipsnio tipą.

2 pav. Straipsnio rašymo procesas