Modulis 7: Teorinė dalis

Mokslo rezultatų vertinimo metodai

Mokslinės veiklos rezultatai vertinami taikant kiekybinius (bibliometrija) ir kokybinius (recenzavimas) metodus bei jų derinius (ekspertinis vertinimas).

Istoriškai pagrindinis mokslinės veiklos vertinimo metodas nuo pirmųjų mokslinių žurnalų pasirodymo XVII a. buvo recenzavimas. Mokslo vystymosi sparta po Antrojo pasaulinio karo ir išaugusios mokslo rezultatų apimtys lėmė naujų metodų paiešką. Recenzavimo pagrindu vertinti mokslo rezultatų kokybę tapo sudėtinga ir dėl šiam vertinimui reikalingų sąnaudų, ir dėl objektyvumo trūkumo, kuris dažnas recenzavimo procese.

1963 m. pasirodė Science Citation Index – mokslinių žurnalų vertinimo sistema, kurią 1960 m. sukūrė E. Garfieldas. Indeksą sudarė svarbiausi (pagal cituojamumą) kiekvienos mokslo šakos žurnalai. Nors pats E. Garfieldas akcentavo, kad cituojamumo analizė gali būti klaidinanti vertinant mokslo produkciją (Garfield, 2007), jo sistema atvėrė naują mokslo vertinimo erą ir tapo atsvara recenzavimo subjektyvumui.

Lietuvoje nuo 2018 m. pradėti vykdyti kasmetiniai mokslo (meno) veiklos ir palyginamieji (vykdomi kas penkerius metus) mokslo veiklos vertinimai. Kasmetinius vertinimus atlieka Lietuvos mokslo taryba, o 2013–2017 metų mokslo veiklos palyginamąjį vertinimą atliko Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras MOSTA. Lėšos institucijoms skiriamos pagal kasmetinio vertinimo trejų paskutinių metų rezultatus ir palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus.

MTEP ir meno veiklos vertinimas vykdomas pagal MTEP ir meno veiklos vertinimo gaires, kurias tvirtina Lietuvos mokslo taryba, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija. Formalusis universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimas remiasi kiekybiniais metodais ir yra derinamas su ekspertiniu vertinimu.