Modulis 8: Teorinė dalis

Mokslo duomenų valdymo kompetencija

Atvirasis mokslas yra prasmingas tik tada, kai jis yra esminė ir integrali piliečių mokslo, įtraukiančio pilietiškumo ir žinių visuomenės dalis, todėl atvirojo mokslo gebėjimų ugdymas turi būti integruotas į formalaus ugdymo institucijas: nuo bendrojo lavinimo iki aukštosios mokyklos bei profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą institucijų (The Open Science Policy Platform (OSPP) Combined Recommendations for the Embedding of Open Science, 2018). Visais mokslininkų karjeros etapais reikia ugdyti mokslo duomenų valdymo gebėjimus, nuolat tobulinti ir įgyti naujų su atviruoju mokslu susijusių kompetencijų. Reikalingos kompetencijos gali būti įgyjamos tiek formaliuose mokymosi kursuose, tiek darbo vietoje per dalijimąsi gerąja praktika. Ugdant duomenų valdymo gebėjimus svarbų vaidmenį vaidina universitetų asociacijos, tyrimų organizacijos, bibliotekos ir kiti švietimo sistemos dalyviai (European Open Science Cloud Declaration, 2017). Mokslo ir studijų institucijos turėtų būti atsakingos ugdyti tyrėjų gebėjimus, suderintus su institucijos atvirojo mokslo nuostatais (Evaluation of Research Careers fully acknowledging Open Science Practices, 2017; Providing researchers with the skills and competencies they need to practise Open Science, 2018).

Atveriant duomenis mokslininkai susiduria su žinių ir gebėjimų apie mokslinių tyrimų infrastruktūras, atvirosios prieigos leidybą, mokslo duomenų tvarkymą ir ilgalaikį saugojimą, teisinius duomenų tvarkymo ir naudojimo klausimus trūkumu. Tvarkant duomenis reikalingos atitinkamos žinios ir patirtis, įvairių specialistų (duomenų tvarkytojų, analitikų, ekspertų), sugebančių parengti duomenis pagal FAIR principus, pagalba, todėl institucijose turi dirbti specialistai, padedantys tinkamai sutvarkyti duomenis (angl. data stewards). Vienas iš sektinų pavyzdžių – Delfto technologijos universitete vykdomas duomenų valdymo paramos projektas (angl. data stewardship). Tinkamas duomenų valdymas, duomenų tvarkymas, pagalba mokslininkams yra ne galutinis tikslas, bet būtina sąlyga užtikrinant duomenų randamumą ir inovacijas (Wilkinson et al., 2016).

2017 m. atvirojo mokslo situaciją ir mokslininkų kompetencijas vertinančiame tyrime ir parengtoje tyrimo ataskaitoje Providing researchers with the skills and competencies they need to practice Open Science: Report of the Working Group on Education and Skills under Open Science, 2018 pristatomi apklausos duomenys ir rekomendacijos dėl atvirojo mokslo kompetencijų struktūros ir jų ugdymo poreikio. Išskirtos keturios atvirojo mokslo gebėjimų, suderintų su ES atvirojo mokslo stebėsenos struktūra, grupės:

• atvirosios prieigos publikavimo gebėjimai ir patirtis;
• mokslo duomenų kūrimo, duomenų valdymo, analizės ir pakartotinio panaudojamumo, dalijimosi duomenimis, teisinių normų žinios ir gebėjimai;
• gebėjimas veikti už savo mokslo srities ir disciplinos rėmų;
• žinios ir gebėjimai, susiję su bendra ir plačia atvirojo mokslo samprata, kai tyrėjai sąveikauja su plačiąja bendruomene siekdami daryti didesnį poveikį visuomenei ir moksliniams tyrimams.

Visais karjeros etapais mokslininkai turi siekti nuolat tobulintis, reguliariai atnaujinti ir gilinti įgūdžius ir kompetencijas. Tai galima pasiekti įvairiausiais būdais: mokantis formaliai, nuotoliniu būdu, seminaruose, konferencijose, per praktinę veiklą (Europos mokslininkų chartija, 2006). Reikalingų kompetencijų ugdymas turi būti įtrauktas į asmeninės karjeros vystymo planą.

2 lentelė. Atvirojo mokslo kompetencijos atnaujintoje Europos mokslininkų karjeros struktūroje