Modulis 6: Teorinė dalis

Mokslininko ir institucijos reprezentacija skaitmeninėje erdvėje

Mokslininko ir mokslo rezultatų reprezentacijos įrankiai

Mokslininką reprezentuojančios informacijos pateikimo būdai yra itin svarbūs, nes lemia šios informacijos aptikimo galimybes. Kitas svarbus aspektas – pateikiamos informacijos išsamumas, patikimumas, atnaujinamumas bei daugkartinio panaudojimo galimybės, atsirandančios integruojant mokslininko ar institucijos atnaujinamą informaciją į kitas sistemas.

2 lentelė. Mokslininko ir mokslo rezultatų reprezentacijos priemonės ir įrankiai

Sritis

Priemonės ir įrankiai

Institucinės duomenų bazės

Publikacijų duomenų bazės (PDB) – institucijų duomenų bazės, kuriose registruojamos mokslininkų publikacijos. Vieša informacija iš Lietuvos institucijų randama Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos (eLABa) portale. Mokslininkai savo publikacijų sąrašus gali gauti užsiregistravę savo institucijos PDB.

Svarbu!
PDB atspindi visus mokslo rezultatus tik tada, jei mokslininkai pateikia informaciją apie savo publikacijas institucijos bibliotekai.

Privalumai!
Publikacijų duomenų bazėje esančius savo publikacijų įrašus mokslininkai gali išsisaugoti BibTex formatu arba gali informacijos tvarkymo įrankiais eksportuoti juos į kitas sistemas (ORCIDScholar Google My Citation, socialinius tinklus ir kt.).

Trūkumai!
eLABa portale galima rasti mokslininkų publikacijų įrašus, bet nėra galimybės pateikti nekintamo interneto adreso į automatiškai atnaujinamą publikacijų sąrašą, nėra mokslometrijos ir altmetrijos duomenų, informacijos apie mokslininkus.

Tyrimų informacinės sistemos (CRIS) – informacinės sistemos, kuriose kaupiama ir saugoma informacija apie institucijos mokslinius tyrimus, jų rėmėjus, projektus, rezultatus, publikacijas, pateikiami mokslometrijos ir altmetrijos duomenys, mokslininkų profiliai. Institucijose gali būti naudojamos komercinės (ConverisInCitesPure, SciVal ir kt.) ir atvirojo kodo tyrimų informacinės sistemos. Europos Sąjungoje rekomenduojama kurti atvirojo kodo tyrimų informacines sistemas pagal CERIF standartą <https://www.eurocris.org/>.

Privalumai!
Jeigu institucijoje naudojamos tyrimų informacinės sistemos, mokslininkams tereikia pateikti informaciją apie savo mokslinę veiklą ir naudoti interneto nuorodą į savo aktyvų profilį. Taip pat galima eksportuoti publikacijų įrašus į kitas sistemas.

Mokslininko identifikatoriai

Mokslininko identifikatoriai, naudojami įvairiose sistemose susieti mokslininkui su jo publikacijomis.

ORCID ID (Open Researchers and Contributors ID)  atviras tarptautinis mokslininko identifikatorius. Užsiregistravus sistemoje galima pateikti savo publikacijų sąrašą. Kad ši informacija būtų viešinama internete, mokslininkui tereikia pateikti ORCID ID numerį.

Svarbu!
Mokslininkas turi savarankiškai užsiregistruoti, pateikti informaciją apie save, įrašyti arba importuoti savo publikacijų duomenis.

Privalumai!
Publikacijų duomenys gali būti eksportuoti ar importuoti iš (į) ORCID naudojant BibTeX. Mokslininkas gali parsisiųsti duomenis iš duomenų bazių Web of Science, ScopusPubMed, Google Scholar ir kitų sistemų.

Mokslinės informacijos paieškos sistemos

Mokslinės informacijos paieškos sistemos suranda informaciją iš duomenų bazių, taip pat gali teikti mokslininkams papildomų paslaugų.

Google Scholar My Profile – mokslininko profilis, kuriame pateikiamas jo publikacijų sąrašas ir altmetrijos duomenys. Prisijungus su Google prisijungimo duomenimis, galima redaguoti publikacijų sąrašą, jį paviešinti ir sklaidai naudoti sugeneruotą šio sąrašo interneto adresą.

Svarbu!
Mokslininko publikacijų sąrašo išsamumas priklauso nuo to, kaip operatyviai ir kruopščiai publikacijos registruojamos duomenų bazėse. Google Scholar surenka įrašus iš leidėjų duomenų bazių, OJS, PDB ir kitų duomenų bazių, tad, jei visos publikacijos yra laiku registruojamos institucijos PDB ir perduodamos į Google Scholar, mokslininkai gauna naujausią publikacijų sąrašą.

Mokslininkų socialiniai tinklai

Mokslininkų socialiniai tinklai – informacinė sistema, kurioje mokslininkas gali pateikti informaciją apie save, ieškoti bendradarbiavimo kontaktų, skelbti mokslinių tyrimų naujienas, diskutuoti, sulaukti komentarų ir įvertinimų. Socialiniai tinklai naudojami komunikacijos, informacijos gavimo, tinklaveikos, reklamos ir švietimo tikslais. Juose galima operatyviai skleisti informaciją apie mokslinius tyrimus, leidinius, publikacijas, konferencijas, suburti įvairių mokslo sričių bendruomenes, populiarinti mokslinę veiklą ir pasiekimus, sužinoti nuomonę apie tyrimų ar leidinių kokybę.


Academia.edu
 – 64 mln. turintis atviras mokslininkų socialinis tinklas, siūlantis pagrindines nemokamas ir papildomų mokamų paslaugų.

LinkedIn  500 mln. narių vienijantis atviras profesinis socialinis tinklas, siūlantis galimybę pateikti įvairią informaciją ir publikacijų sąrašą. Nėra galimybės importuoti publikacijų įrašų ir pateikti jų automatizuotai.

Mendeley – 6 mln. narių turintis atviras mokslininkų socialinis tinklas, siūlantis galimybę kurti savo interesų grupes ir rasti kitų narių publikacijas.

ResearcherID – duomenų bazės Clarivate Analytics mokslininkų socialinis tinklas, labiausiai susietas su duomenų baze Web of Science, siūlantis galimybę importuoti publikacijų įrašus iš ORCID. Prisijungimas galimas turint Clarivate Analytics slaptažodžius.

ResearchGate  15 mln. narių turintis mokslininkų socialinis tinklas, suteikiantis galimybę pateikti įvairią informaciją apie save ar darbo pasiūlymus, bendradarbiauti, dalytis informacija.

Svarbu!
Vienų socialinių tinklų kūrėjai yra komerciniai mokslinės informacijos leidėjai, kitų – akademinės bendruomenės. Kiekvieno jų siūlomos reprezentacijos ir publikacijų viešinimo paslaugos turi savų privalumų ir trūkumų. Mokslininkas turi savarankiškai įvertinti ir pasirinkti tinkamiausius ir daugiausia galimybių siūlančius socialinius tinklus.

Tinklaraščių ir mikrotinklaraščių kūrimo įrankiai


Tinklaraštis – asmeninė, institucijos, profesinės ar akademinės bendruomenės svetainė, kurioje publikuojama aktuali teminė informacija; gali būti pateikta asmeninė nuomonė, sulaukiama komentarų ir diskusijų. Tinklaraščiai itin tinkami mokslo populiarinimui, aktualios informacijos sklaidai visuomenėje.

Blogger – atviras ir paprastas Google įrankis tinklaraščiams kurti.

WordPress – mokamas įrankis tinklaraščiams kurti.

Mikrotinklaraštis – trumpa ir konkreti tekstinė ar vaizdinė žinia, siekiant greitos sklaidos bei tikslinės grupės ar bendruomenės susidomėjimo.

Instagram – atviras Facebook įrankis.

Twitter – atviras Google įrankis.


Mokslininkai turi plačias individualias galimybes pasirinkti reprezentacijos ir skaitmeninio identiteto kūrimo įrankius, dėl jų gausos netgi gali būti sunku pasirinkti tinkamiausią įrankį.

Rekomenduojama!
  • Pirmiausia vertėtų naudotis geriausias galimybes teikiančiomis priemonėmis: LinkedInResearchGateORCID  ID, Google Scholar My Profile.
  • Būtina periodiškai atlikti analizę mokslininko reprezentacijos saityne (prireikus – atlikti korekciją) ir aktyviai formuoti savo skaitmeninį identitetą.

Net minimalios pastangos formuoti mokslininko, mokslo institucijos ir net šalies įvaizdį gali labai pagerinti mokslininko karjeros, institucijos ar mokslo bendruomenės pripažinimo bei bendradarbiavimo aspektus. Kaip teigia Bartling ir Friesike (2014), geriausias būdas sukurti gerą skaitmeninę reputaciją – kurti ją pačiam.

Pastaruoju metu mokslininko reprezentacijos įrankiuose pateikiama vis daugiau susietos informacijos, tačiau dar pasigendama visų duomenų, rodiklių ir publikacijų įrašų automatizuoto perkėlimo, susiejimo ir išsaugojimo. Informacinių technologijų specialistai siūlo kurti mokslininkų informacijos tinklus, kurių pagrindas būtų semantinės paieškos metodai, kad mokslininkas galėtų lengvai ir greitai atsirinkti bei susieti jam reikalingą informaciją iš automatizuotai surinktų duomenų, galėtų naudoti interaktyviosios mokslo komunikacijos įrankius įvairiapusei mokslinės veiklos skaitmeninei sklaidai (Yao ir kt., 2007). Reikia tikėtis, kad technologijoms tobulėjant mokslininkai galės pasinaudoti šiomis galimybėmis.