Modulis 6: Teorinė dalis

Mokslo rezultatų reprezentacijos tendencijos

Pastaruoju metu akademinės institucijos yra suinteresuotos siekti tarptautinio mokslinės veiklos pripažinimo, todėl skatina mokslininkus publikuoti mokslinių tyrimų rezultatus prestižiniuose moksliniuose leidiniuose, turinčiuose aukštą citavimo rodiklį, tačiau institucijos ir mokslininkai per mažai dėmesio skiria savo veiklos ir pasiekimų sklaidai, potencialių galimybių viešinimui. Taip pat svarbu informuoti visuomenę apie vykdomus tyrimus, norint pasiekti mokslinės veiklos rezultatų aiškumo, skaidrumo ir atitikimo visuomenės poreikiams.

Lietuvoje vyrauja nuostata, kad mokslinė veikla ir jos rezultatai nėra viešos komunikacijos aspektas, daugelio institucijų ir mokslininkų reprezentacija apsiriboja trumpa informacija institucijų svetainėse ir nuorodomis į publikacijų duomenų bazes ar publikacijų sąrašus. Dažnai institucijos nepateikia paprasčiausios informacijos (savo mokslininkų sąrašų ir jų gyvenimo aprašymų), mokslinis potencialas šalies mastu taip pat mažai atskleistas (Šarlauskienė, 2016). Nenuostabu, jog visuomenė nėra gerai susipažinusi su mokslo institucijų ir mokslinių tyrimų svarba.

Mokslo rezultatų reprezentacija gali būti suvokiama kaip informacijos apie mokslininko, institucijos, šalies, Europos Sąjungos ar pasaulio mokslinius pasiekimus sklaida. Mokslininko asmeninis matomumas visuomenėje svarbus jo mokslinės karjeros formavimuisi, tyrimų finansavimui ir mokslo rezultatų pripažinimui, tad tyrimų rezultatų viešinimas yra reikšminga mokslinės veiklos dalis. Dabartinės mokslo komunikacijos tendencijos rodo, kad mokslininkai labiau norėtų ir turėtų užsiimti savo tyrimų sklaida ir mokslo rezultatų populiarinimu visuomenėje, o ne organizaciniu ir administraciniu darbu. Daug laiko ir finansinių išteklių reikalaujantis mokslinių projektų paraiškų ir ataskaitų pildymas nebetenkina akademinės bendruomenės ir visuomenės lūkesčių. Sumažinus biurokratinę naštą institucijoms ir mokslininkams, mokslinių tyrimų skaidrumą ir kokybę būtų galima pasiekti naudojant įvairius informacijos sklaidos bei interaktyviosios mokslo komunikacijos įrankius.

Kiekvienas mokslininkas turėtų būti suinteresuotas viešinti ir populiarinti mokslo rezultatus ir taip prisidėti prie aktualių problemų sprendimo ir visuomenės pažangos. Kadangi mokslo rezultatų publikavimas ir mokslininko žinomumas yra svarbus asmeninės, institucinės ir šalies mokslinės veiklos veiksnys, ši sklaida turėtų būti vykdoma sąmoningai ir kryptingai. Atsitiktinė ar dalinė informacija skaitmeninėje erdvėje neatspindi mokslinių pasiekimų visumos ir sudaro sunkumų visuomenei rasti reprezentatyvią informaciją.

Mokslininko reprezentacijos lygiai:

• Mokslininko profilis (angl. researcher profile). Jame pateikiama informacija apie mokslinę veiklą ir mokslinių publikacijų sąrašas. Profilis naudojamas institucijų, mokslinių asociacijų, socialiniuose tinkluose, asmeninėse mokslininkų svetainėse ir kitose sistemose, jį gali kurti pats mokslininkas, institucija ir kt.

		Svarbu!
		Mokslininko profilio informacija turi būti nuolat atnaujinama, interaktyvi, susieta su akademinių bibliotekų profesionaliai rengiama ir kruopščiai registruojama informacija.

• Mokslininko virtualus identitetas. Vis dažniau mokslininkų profiliuose pateikiama išsamesnė informacija, gaunama interaktyviosios mokslo komunikacijos priemonėmis (pvz., mokslininko ir jo publikacijų citavimo rodikliai, įvairūs altmetrijos rodikliai, moksliniai apdovanojimai, tyrimų paramos informacija ir kt.). Mokslininkams dalyvaujant socialiniuose tinkluose ir skleidžiant internete informaciją apie savo tyrimus, gaunami atsiliepimai, komentarai, recenzijos – šios informacijos aprėptyje formuojasi mokslininko skaitmeninė reputacija.

		Svarbu!
		Kitaip nei tikslingai kuriamas mokslininko profilis, skaitmeninė reputacija priklauso nuo išorinės informacijos, tačiau svarus reputacijos formavimosi šaltinis yra ir mokslininko skelbiami įrašai, atsiliepimai, bendradarbiavimo siekis ir kita jo veikla.

• Mokslininko skaitmeninis identitetas. Jis atspindi visą internete esančią informaciją apie mokslininką ir atsiskleidžia atlikus mokslininko paiešką saityne. Tai visa asmeninė ir dalykinė informacija apie mokslininką, jo registracija socialiniuose tinkluose, publikacijos tinklaraščiuose ar vikio svetainėse, kitose interneto platybėse randamos žinios.

		Svarbu!
		Kadangi internete informacijos pirmiausia ieškoma naudojant įprastas interneto naršykles (Google ar kt.), mokslininkai turėtų stebėti jų veiklos paieškos šiose sistemose rezultatus ir aktyviai formuoti savo skaitmeninį įvaizdį.

Identitetas yra apibrėžiamas kaip tapatybė (Tarptautinių žodžių žodynas, 2001), gali būti suprantamas kaip kolektyvinių savybių visuma, pagal kurią galima atpažinti žmogų, organizaciją, sritį ir kt. Identiteto samprata kinta skirtingais laikotarpiais ir skirtingose visuomenėse.

Skaitmeninis identitetas (angl. digital identity, digital entity) – skaitmeninė informacija, reprezentuojanti asmenį, grupę, sritį ir kt. Jis taip pat gali būti skirtas formaliajai asmens identifikacijai (Ayed, 2014).

Virtualusis identitetas (angl. Internet identity, Internet persona, online identity, virtual identity) – socialinis interneto vartotojų identitetas, dažniausiai siejamas su socialiniais tinklais. Viena identiteto dalis yra asmenį apibūdinanti, kontaktinė, veiklos ir gyvenimo aprašymo, interesų bei kita asmeninė informacija. Kita dalis – socialinė priklausomybė grupėms, t. y. socialinis identitetas, susijęs su skaitmenine reputacija. Mokslininkai nurodo, kad identitetą siekiama aktyviai konstruoti, o skaitmeninė reputacija (angl. online, web, digital reputation) susiformuoja iš kitų asmenų pateiktų atsiliepimų (Baier, Zirpins, Lamersdorf, 2003).

		Naudinga!
		Patarimai, kaip aktyviai formuoti mokslininko skaitmeninį identitetą: Derėtų atskirti interneto erdvėje skelbiamą asmeninę ir dalykinę informaciją, naudoti skirtingus el. pašto adresus ir identifikavimosi vardus. Viešinant dalykinę ir mokslinę informaciją, reikėtų pateikti tikruosius asmenvardžius ir kitą informaciją, kuri identifikuoja asmenį kaip mokslinių publikacijų autorių bei rodo jo priklausomybę institucijai, ir institucinį el. pašto adresą. Skelbiant asmeninio pobūdžio informaciją, galima naudoti pseudonimą ir asmeninį el. pašto adresą. Reikėtų atkreipti dėmesį į savo institucijos interneto puslapiuose, publikacijų duomenų bazėse ir kitose sistemose publikuojamos informacijos naujumą, išsamumą ir aiškumą. Vertėtų naudotis mokslininkų socialiniais tinklais ir kitomis mokslo komunikacijai skirtomis priemonėmis, kurios tiesiogiai parodo asmens priklausomybę akademinei bendruomenei (Izenstark, 2014).

• mokslininko gyvenimo aprašymas;
  
• vieši, nuolat atnaujinami mokslinių publikacijų sąrašai;
  
• mokslometrijos ir altmetrijos rodikliai;
  
• socialinių tinklų, tinklaraščių, mikrotinklaraščių, vikio svetainių ir kitų interaktyviosios mokslo komunikacijos įrankių rezultatai;
  
• saityno naršymo apie mokslininką ir jo veiklą rezultatai.