Modulis 11: Teorinė dalis

Mokslinių žurnalų leidybos kokybė

Akademinei bendruomenei aktualu žinoti, ar analizuojami moksliniai informacijos šaltiniai yra patikimi, ir svarbu publikuoti straipsnius leidiniuose, parengtuose pagal pripažintus leidybos kokybės reikalavimus.

Svarbu!
Mokslininkai, mokslinių žurnalų leidėjai, mokslinės informacijos duomenų bazių rengėjai ir kiti mokslo komunikacijos dalyviai akcentuoja šiuos du svarbius mokslinių žurnalų leidybos kokybės aspektus: straipsnių turinio kokybės už tikrinimą, formaliųjų leidybos reikalavimų įgyvendinimą.

Straipsnių turinio kokybė pasiekiama aktyvia ir skaidria redkolegijos veikla, kai atrenkami geros kokybės rankraščiai, vykdomas patikimas recenzavimo procesas pagal nustatytus recenzavimo kriterijus, taikomi etiniai principai, atliekama plagiato patikra, užtikrinama taisyklinga publikacijų kalba, vykdoma savalaikė redkolegijos komunikacija su autoriais ir recenzentais.

Formalieji leidybos reikalavimai yra susiję su leidybos ir informacijos sklaidos procesais, leidinio platinimo, prieigos ir archyvavimo, registravimo duomenų bazėse, identifikacijos numerių ISSN (angl. International Standard Serial Number) ir DOI (angl. Digital Object Identifier) naudojimo ir kitais aspektais.

Pavyzdžiui, Lietuvos mokslų akademijos patvirtintoje periodinių mokslinių leidinių atrankos tvarkoje nurodoma, jog parama leidiniams gali būti skiriama, įvertinus juose skelbiamus mokslo darbus pagal kokybės kriterijus (mokslinis lygis, originalumas, tarptautiškumas, tarpdalykiškumas, reikšmingumas mokslo krypčiai), taip pat nurodytus formaliuosius leidybos reikalavimus dėl leidinio periodiškumo, informacijos viešinimo ir kt. (Lietuvos mokslų akademija, 2015).

Kaip teigia mokslinių žurnalų leidybos profesionalai, sėkmingai ir kokybiškai mokslinei leidybai reikalingi bent minimalūs reikalavimai: geros kokybės rankraščiai, skaidri ir aktyvi redkolegijos veikla, finansinis stabilumas, gera recenzijų kokybė, leidinio matomumas ir indeksavimas žinomose tarptautinėse duomenų bazėse, atvira straipsnių prieiga internete, vartotojui palanki leidinio svetainė. Pradedant leidybą reikėtų apsispręsti dėl leidinio periodiškumo, recenzavimo ir kitų leidybos procesų įgyvendinimo, leidinio platinimo galimybių ir atskirų ISSN (angl. International Standard SerialNumber) numerių reikalingumo spausdintam ir skaitmeniniam leidiniui, DOI (angl. Digital Object Identifier) naudojimo, išsamios ir aiškios informacijos pateikimo autoriams ir akademinei bendruomenei, etinių principų taikymo redkolegijos veikloje, plagiato patikros įrankio pasirinkimo bei taisyklingos straipsnių kalbos užtikrinimo (Jawaid Jawaid, 2017).

• mokslinių rezultatų publikavimo kokybės ir mokslinės informacijos patikimumo visuomenėje,
• galimybės akademinei bendruomenei ir visai visuomenei atsirinkti patikimą informaciją iš vertingų mokslinių leidinių ir ją panaudoti pakartotinai,
• galimybės mokslininkams pasirinkti tinkamą žurnalą savo straipsniams publikuoti.

Naudinga!

Vienus išsamiausių mokslinių žurnalų leidybos gerosios patirties principų skelbia atvirosios prieigos mokslinių žurnalų registro DOAJ (angl. Directory of Open Access Journal)  kūrėjai. Žurnalų registras DOAJ tarptautinės akademinės bendruomenės pripažįstamas nuo 2003 m., jame šiuo metu užregistruota per 10 tūkst. recenzuojamų atvirosios prieigos mokslinių žurnalų iš įvairių šalių. Tarp jų užregistruoti 36 Lietuvos atvirosios prieigos moksliniai žurnalai, nors mūsų šalyje jų leidžiama keturis kartus daugiau. 2018 m. pradžioje DOAJ kartu su partneriais (Committee on Publication Ethics Open Access Scholarly Publishers Association World Association of Medical Editors) paskelbė atnaujintus mokslo leidybos skaidrumo ir gerosios praktikos principus (Principles of Transparency and Best Practice in Scholarly Publishing, 2018).

Svarbu!

Vystantis atvirosios prieigos žurnalams ir jų leidyboje pradėjus taikyti autorių mokestį už straipsnio recenzavimą bei publikavimą, ėmė rastis vadinamųjų grobuoniškų (angl. predatory, pseudo-journals) mokslinių žurnalų. Tokių žurnalų svetainėse, imituojant mokslinio žurnalo leidybą, pateikiama panaši informacija kaip ir moksliniuose žurnaluose, o mokslininkai kviečiami teikti straipsnius už tam tikrą mokestį. Šie žurnalai netaiko recenzavimo ir kitų mokslinių leidinių kokybės reikalavimų, itin greit publikuoja straipsnius (Craft, 2016). Galiausiai paaiškėja, kad šie straipsniai nėra tinkami vertinti akademinėje bendruomenėje.    Šiems grobuoniškiems žurnalams atpažinti reikalingus kriterijus bandė aprašyti J. Beall (Laine Winker, 2017). Kadangi naujai pradėtų leisti žurnalų ir grobuoniškų žurnalų kai kurie vertinimo aspektai gali būti panašūs, dėl J. Beall pateiktų kriterijų tinkamumo diskutuojama (Olivarez, Bales, Sare van Duinkerken, 2018). Vis dėlto šie atpažinimo kriterijai yra svarbūs nustatant mokslinių leidinių patikimumą.