Teorinė medžiaga
5.1. Neorganinių junginių tipai
5.1.2. Hidroksidai
Hidroksidai – tai junginiai, sudaryti iš metalų jonų ir vienos ar kelių HO- grupių (MOH): KOH, Fe(OH)2, Ca(OH)2. Hidroksidai dažnai vadinami bazėmis (junginiais, galinčiais atskelti hidroksido jonus).
Pagal tirpumą vandenyje hidroksidai skirstomi į tirpius ir netirpius. Tirpūs vandenyje hidroksidai (IA ir IIA grupių elementų) vadinami šarmais: LiOH, KOH, NaOH, CsOH, RbOH, Ba(OH)2, Sr(OH)2.
Pagrindiniai bazių gavimo būdai
1. Reaguojant šarminiams ir šarminių žemių metalams su vandeniu:
2K(k) + H2O(s) → 2KOH(aq) + H2(d);
Ca(k) + 2H2O(s) → Ca(OH)2(aq) + H2(d).
2. Aktyviųjų metalų oksidams reaguojant su vandeniu:
K2O(k) + H2O(s) →2KOH(aq);
BaO(k) + H2O(s) → Ba(OH)2(aq).
3. Druskoms reaguojant su šarmais gaunami netirpūs vandenyje hidroksidai:
FeSO4(aq) + 2NaOH (aq) → Fe(OH)2(k) + Na2SO4(aq);
Fe2+(aq) + 2OH-(aq) → Fe(OH)2(k);
CrCl3(aq) + 3KOH(aq) → Cr(OH)3(k) + 3KCl(aq);
Cr3+(aq) + 3OH-(aq) → Cr(OH)3(k).
4. Vykdant šarminių metalų (IA gr.) vandeninių druskų elektrolizę.
Hidroksidai reaguoja:
1) su rūgštimis:
NaOH(aq) + HCl(aq) → NaCl(aq) + H2O(s);
(karboksirūgščių ir
aminorūgščių reakcijų lygtis su hidroksidais (žr. temoje „Organinė
chemija“);.
2) su rūgštiniais oksidais:
2NaOH(k) + SiO2(k) → Na2SiO3(k) + H2O(s);
3) su druskomis:
CuSO4(aq) + 2NaOH(aq) → Cu(OH)2(k) + Na2SO4(aq);
4) su amfoteriniais oksidais:
ZnO(k) + NaOH(aq) + H2O(s) →Na[Zn(OH)3](aq).
Kaitinami netirpūs hidroksidai skyla:
Cu(OH)2(k) 
CuO(k) + H2O(s).
Kai kurie hidroksidai (Al(OH)3, Zn(OH)2, Sn(OH)2) reaguoja ir su bazėmis, ir su rūgštimis. Tokie hidroksidai vadinami amfoteriniais:
Al(OH)3(k) + 3HCl(aq) → AlCl3(aq) + 3H2O(s);
Al(OH)3(k) + NaOH(aq) → Na[Al(OH)4](aq);
Al(OH)3(k) + OH-(aq) → [Al(OH)4]-(aq).
Šarmuose kinta indikatorių spalvos (žr. 5.2.8 skyrelį).